KONFERENCIJOJE “EUROPA POKYČIŲ AKIVAZDOJE” – DISKUSIJOS NE TIK APIE MIGRANTŲ KRIZĘ IR BREXIT

07 spalio, 2016

Spalio 6 d. Kauno kolegijos konferencijų salėje vyko konferencija-diskusija „Europa pokyčių akivaizdoje“, kurioje įžvalgomis dalinosi patyrę ekspertai ir akademinės visuomenės atstovai. Konferencija organizuota siekiant supažindinti akademinę ir miesto bendruomenę su ekonominėmis ir politinėmis ES aktualijomis. Renginį organizavo Kauno Europe Direct informacijos centras ir Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto Įstaigų ir įmonių administravimo katedra.


Pirmuoju konferencijos pranešimu Europos Komisijos ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje Marius Vaščega apžvelgė dabartinius ES iššūkius, galimybes ir prioritetus. Kaip akcentavo pranešėjas, dabartinių Europos krizių akivaizdoje reikia neužmiršti ir įvertinti ES pasiekimus – kiek jie prisidėjo prie dabartinės ES šalių gerovės. Jei 2003 m. Lietuvos BVP nesiekė 50 proc. ES šalių vidurkio, tai dabar jau siekia 75 proc. Buvo akcentuota, kad ES - tai kartu dirbančios Europos demokratijos taikos projektas, ekonominės gerovės ir vertybių projektas – už taikų problemų sprendimą ES kaip institucija gavo Nobelio Taikos premiją. Ekonominėje srityje - dabartiniame Investicijų plane Europai numatomos kitokios investicijos nei iki šiol – tai lengvatinės paskolos ir garantijos (ne subsidijos), tikimasi 500 mlrd. Eur investicijų iki 2020 m. Jaunimo garantijų inicatyva jau pasinaujo virš 9 mln. jaunų europiečių (Lietuvoje – pusė atitinkamo amžiaus jaunuolių). Šalinant vidaus rinkos kliūtis viena svarbiausių lieka kapitalo rinka, reaguojant į šių dienų aktualiją kyla klausimas: kas bus naujasis Londonas kapitalo rinkose po Brexit? Lektorius pažymėjo, jog svarbu, kad pasaulio mastu giname savo strateginius interesus, nenuleisdami Europos standartų ir principų kartelės. Naujas Europos kovos su terorizmu centras padeda valstybėms narėms kovoti su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais – šioje srityje reikia „daugiau Europos“. 2016 m. kovo 20 d. pasirašius ES ir Turkijos pareiškimą, vidutinis kasdien sieną kertančių asmenų skaičius nuo maždaug 10000 žmonių sumažėjo iki maždaug 100 žmonių. Pabrėžta, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje pagalbos teikėjos (oficiali parama vystymuisi: 2014 m. – 59 mlrd. eurų, 2015 m. – 68 mlrd. eurų).
Kokia gali būti Europos Sąjunga po daug abejonių ES ateitimi sukėlusio „Brexit“, aptarė ne vieną knygą apie Europos Sąjungą parengęs ir išleidęs Kauno technologijos universiteto profesorius prof. dr. Algis Junevičius. Lektorius pabrėžė, kad nė viena ES šalis neturėjo tiek išlygų narystėje kiek JK: valstybė nedalyvavo pabėgėlių perskirtyme, neturėjo kvotų. Jau dabar JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas yra lyginamas su Neviliu Čemberlenu (1938 m. pasirašiusiu Miuncheno susitarimą ir JK – Vokietijos nepuolimo deklaraciją). Pranešime akcentuotas Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesas bei galimi tolimesni šalies ir ES bendradarbiavimo modeliai. Kokios ,,Brexit” pasekmės Lietuvai? Dabar JK dengia 16 proc. ES biudžeto, todėl tam, kad būtų išlaikyti finansiniai įsipareigojimai iki 2020 m. vien Lietuvai prireiks įnešti į ES biudžetą papildomai 40 mln eur. Sumažės imigrantų skaičius JK (nors palyginimui: JK gyvena 3 mln kitų ES šalių piliečių, kai tuo tarpu yra ~ 5 mln ne ES šalių piliečių: indų, pakistaniečių). Pasikeis ir piniginių perlaidų santykis su šalies BVP : prognozuojama, kad piniginių perlaidų iš JK po Brexit sumažės iki 0,8 proc. BVP.
Apie įmonių socialinę atsakomybę ir su ja susijusią Europos direktyvą 2014/95/ES verslo atskaitingumui didinti kalbėjo Lietuvos atsakingo verslo asociacijos direktorė Audronė Alijošiutė. Siekiant skatinti skaidrų ir atsakingą verslą Lietuvoje, yra parengti Įmonių finansinės atsakomybės ir Įmonių grupių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymų pakeitimai - jie įpareigos didžiąsias šalies įmones atsiskaityti visuomenei už savo veiklą, pateikiant ne tik finansines, bet ir socialinius, aplinkosaugos, žmogaus teisių užtikrinimo ir kitus klausimus apimančias nefinansines ataskaitas. Naujoji tvarka palies beveik pusšimtį didžiausių šalies įmonių ir bus privaloma nuo 2017 m. Nefinansinės informacijos atskleidimas padeda vertinti, stebėti ir valdyti įmonių veiklos rezultatus ir jų poveikį visuomenei. Pagrindinės sritys, kurias rekomenduojama aptarti: išsami informacija apie dabartinį ir numatomą įmonės veiklos poveikį aplinkai ir, prireikus, sveikatai ir saugai, energijos iš atsinaujinančiųjų ir neatsinaujinančiųjų išteklių naudojimą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vandens naudojimą ir oro taršą; veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti lyčių lygybę, pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų įgyvendinimas, darbo sąlygos, socialinis dialogas, darbuotojų teisių, kad jie būtų informuojami ir su jais būtų konsultuojamasi, paisymas, profesinių sąjungų teisių užtikrinimas, sveikata ir sauga darbe ir dialogas su vietos bendruomenėmis, ir (arba) veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti tų bendruomenių apsaugą ir vystymąsi.
Vieno didžiausių šiuo metu Europai tenkančių iššūkių – migracijos krizės politines ištakas ir kontekstą aptarė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Andrius Švarplys, išsamiai pristatęs ir apibūdinęs visus Sirijos konflikte dalyvaujančius veikėjus bei jų sąsajas ir dalyvavimo konflikte tikslus: prezidento B. al Assado režimą, opoziciją, JAV, Rusiją, kurdus (didžiausia pasaulyje tautą, neturinčią savo valstybės), įsitraukusias radikalias grupuotes. Pabrėžta, kad ISIS, siekdama kalifato, yra daugiau nei teroristinė organizacija.
Kaip pabėgėliams (kurie Lietuvoje atsirado 1997 m. – kai Lietuva ratifikavo Ženevos konvenciją) sekasi pritapti, dirbti ir gyventi Lietuvoje bei kaip migrantams mūsų šalyje padeda Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, supažindino Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Pabėgėlių ir migrantų integracijos centro InLT socialinė darbuotoja Eglė Rušinskaitė.
Konferencijos metu buvo atidaryta LR Užsienio reikalų ministerijos Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 m. II pusmečiui sukurta ir jau daugelį Europos šalių apkeliavusis interaktyvi paroda “Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje“. Bičių korio koncepcijos pagrindu sukurta paroda Lietuvą pristato per įdomias bei netikėtas istorines, kultūrines, ekonomines sąsajas su visomis Europos Sąjungos valstybėmis. 28 “korio akutės” sudėtos į bičių korio formos interaktyvų stendą, simbolizuojantį visų Europos Sąjungos šalių „suneštas“ geriausias idėjas. Pvz., Lietuvos ryšį su Liuksemburgu žymi ypatingą reikšmę šalies kultūrai sovietmečiu turėjęs Liuksemburgo radijas. O ar žinojote, kad yra žinoma tiksli data, kada pirmasis lietuvis išvydo Kipro salą (tai buvo kunigaikštis Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, keliavęs aplankyti Viešpaties karstą Jeruzalėje)? Piligrimo dienoraštis tapo bestseleriu ir buvo spausdinamas po kelionės praėjus netgi trims šimtmečiams. Lietuvos ryšį su Kroatija vyresnės kartos atstovai gali nesunkiai nuspėti, nes „kroatai su lietuviais turbūt niekada nesutars, kas buvo geriausias visų laikų krepšininkas Europoje. Bet nei vieni, nei kiti neginčys Petrovičiaus ir Sabonio teisės ant šio virtualaus pjedestalo pasilikti greta“. Daugeliui bus naujiena tai, kad už mūsų abėcėlės raides su paukščiukais č, š, ž – turėtume būti dėkingi čekų kultūros veikėjui, bažnyčios reformatoriui Janui Husui. Šias ir kitas netikėtas Lietuvos ir kitų Europos šalių sąsajas Kauno kolegijos bibliotekos ir informacijos išteklių centre galite pamatyti iki spalio 24 d., po to paroda “Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje“ bus eksponuojama Kauno miesto muziejuje.
Renginio nuotraukos yra čia.

Naudingos nuorodos

  •