EUROPOS KOMISIJA SKELBIA LIETUVOS IR KITŲ VALSTYBIŲ NARIŲ EKONOMIKOS IŠŠŪKIŲ ANALIZĘ

22 vasario, 2017

Vasario 22 d. Europos Komisija paskelbė valstybių narių ekonominės ir socialinės padėties ataskaitas, skirtas visoms valstybėms narėms, išskyrus Graikiją, kuriai taikoma speciali stabilumo paramos programa.


Iš šalių ataskaitų matyti, kad atsigavus ekonomikai daugelyje valstybių narių sumažėjo nedarbo lygis, nors jis vis dar išlieka didesnis nei prieš krizę. Iš kai kuriose ataskaitose pateiktų nuodugnių apžvalgų matyti, kad panaikintas didelis einamosios sąskaitos deficitas ir didelė susikaupusi privati, valstybės ir išorės skola pradėjo mažėti kaip bendrojo vidaus produkto dalis. Tačiau tam tikra rizika išlieka: didelis einamosios sąskaitos perteklius koreguojamas tik ribotai, o daug neveiksnių paskolų yra našta kai kurių valstybių narių finansų sektoriui.
Lietuvoje realusis BVP augimas 2016 m. paspartėjo iki 2,2 proc. Tikimasi, kad 2017 m. dėl investicijų lygmens atsigavimo jis dar išaugs iki 2,9 proc. Dėl gerokai išaugusio užimtumo ir sumažėjusio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus 2016 m. sumažėjo nedarbo lygis, taip pat gerokai augo atlyginimai.
Tačiau demografinės problemos mažina darbo jėgos pasiūlą, o tai mažina ekonomikos augimo potencialą. Didelė emigracija ir neigiamas natūralus gyventojų prieaugis yra pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys. Artimiausiu metu šios tendencijos poveikis gali itin pasijusti darbingo amžiaus gyventojų tarpe.
Po ekonominės krizės sumažėjo našumo augimas. Priežastys – mažesnės investicijos ir natūralus atotrūkio nuo Vakarų Europos valstybių mažėjimo sulėtėjimas dėl to, kad šalies našumo rodikliai priartėjo prie ES vidurkio.
Ekonominis augimas nevienodai jaučiamas visose visuomenės grupėse. Lietuvos gyventojų pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES ir nuo 2012 m. tebedidėja.
Lietuvos viešųjų finansų padėtis yra tvirta, bet dėl struktūrinių reformų jos struktūrinis deficitas 2017 m. turėtų padidėti. Apskritai Lietuva padarė pažangą vykdydama jai skirtas rekomendacijas. Tam tikra pažanga padaryta vykdant rekomendacijas dėl fiskalinių reikalų bei stiprinant žmogiškąjį kapitalą. Tačiau tik nedidelė pažanga padaryta įgyvendinant našumo gerinimo priemones.
Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis sakė:„ Lietuvos ekonomika ir toliau atsigauna, tikimasi, kad šalies BVP augimas šiemet pasieks 2,9 proc. 2015 ir 2016 m. ekonomikos augimas buvo sulėtėjęs daugiausia dėl sumažėjusių investicijų, nes perėjimo į naują 2014–2020 programinį laikotarpį etapu buvo prasčiau panaudojamos ES lėšos. Pagrindinės varomosios ekonomikos jėgos yra privatusis vartojimas, taip pat žymus užimtumo bei darbo užmokesčio augimas ir atsigaunančios investicijos. Vis dėlto dėl darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo ir tolesnio našumo augimo lėtėjimo Lietuvai bus sunku pasiekti vidutinį ES gyvenimo lygį. Be to, aukštas nelygybės lygis rodo, jog šioje srityje Lietuvos padarytą akivaizdžią pažangą ne visi vienodai patyrė. Taip pat Lietuva padarė pažangą įgyvendindama 2016 m. konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, tačiau dar daug turės nuveikti ir ateityje. “
Lietuvos ataskaita 2017 m.
Tolesni veiksmai pagal Europos semestrą
Tikimasi, kad Taryba aptars Komisijos parengtas šalių ataskaitas ir nuodugnių apžvalgų rezultatus. Po to Komisija surengs dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis, kad galėtų su jomis aptarti atitinkamas ataskaitas. Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Komisijos nariai lankysis valstybėse narėse ir susitiks su vyriausybės, nacionalinių parlamentų atstovais, socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Šios diskusijos yra aktyvesnio valstybių narių dalyvavimo prieš paskelbiant šalių ataskaitas pasekmė; jas reikėtų toliau tęsti rengiant nacionalines reformų programas ir stabilumo arba konvergencijos programas.
Komisija siūlo, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų su nacionaliniais parlamentais ir socialiniais partneriais ir užtikrintų, kad daugiau suinteresuotųjų šalių prisiimtų atsakomybę už reformų procesą. Visų pirma valstybių narių bus prašoma paaiškinti, kaip regioninės ir vietos valdžios institucijos dalyvauja rengiant programą, kadangi sėkmingas vykdymas taip pat priklauso nuo įvairių valdžios lygmenų.
Vėliau pavasarį Komisija pasiūlys naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.
Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-308_lt.htm
Šalių ataskaitų komunikatas: https://ec.europa.eu/info/publications/2017-european-semester-communication-country-reports_lt
Šalių ataskaitos: https://ec.europa.eu/info/publications/2017-european-semester-country-reports_lt

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija

Naudingos nuorodos

  •  
     














     

User Login