TAURAGĖJE DISKUTAVOME APIE EUROPOS SĄJUNGOS IŠŠŪKIUS IR AKTUALIJAS

14 rugsėjo, 2017

Rugsėjo 12 d. Kauno kolegijos Tauragės padalinio studentai, dėstytojai, bendruomenės atstovai susirinko į seminarą-diskusiją „Europos Sąjunga: iššūkiai ir aktualijos“, kurį organizavo Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto Įstaigų ir įmonių administravimo katedra ir Kauno Europe Direct informacijos centras, renginio partneris- Tauragės Europe Direct informacijos centras. Renginys organizuotas siekiant supažindinti akademinę ir miesto bendruomenę su ekonominėmis ir politinėmis ES aktualijomis.


Pirmuoju konferencijos pranešimu Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Andrius Švarplys apžvelgė dabartines ES vystymosi tendencijas ir scenarijus. Pranešime buvo aptartos ES ištakos, esama padėtis bei pagrindiniai Europos ateities scenarijai: esamos padėties tąsa; tik bendroji rinka (kas virš rinkos reguliavimo – ne ES, o nacionalinių šalių reikalas); skirtingų greičių Europa (glaudesnė integracija valstybėms, norinčioms daugiau nuveikti konkrečiose srityse); prioritetų išsigryninimas (ES veikia glaudžiau vienose srityse, nacionalinės valstybės – kitose); glaudesnė integracija kuo įvairesnėse srityse (gynybos, globalioje prekyboje). Kuriant ES svarbiausia buvo saugumas ir bendra rinka, dabar – reikia atrasti naujus integracijos variklius. Nemažai dėmesio diskusijoje sulaukė ES politinio legitimumo ir europinės tapatybės klausimai.
Aistė Bertulytė-Žikevičienė, LR URM Europos Sąjungos departamento Bendrųjų reikalų ir institucinių klausimų skyriaus vedėja, savo pranešime aptarė, ką reiškia „Brexit“ Europos Sąjungai ir Lietuvai, apžvelgė Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesą, siektinus rezultatus bei galimus tolimesnius šalies ir ES bendradarbiavimo modelius. Pranešėja pabrėžė, kad derybose dėl Brexit labai svarbu vieningai laikytis ES 27 nuomonės, nes JK jau dabar suinteresuota turėti atskirus prekybos susitarimus su šalimis. Kadangi JK nelieka vidaus rinkoje – buvo aptarti ir Lietuvai itin aktualūs ES piliečių teisių šioje šalyje klausimai.
Romos sutarties svarbą šiuolaikinei Europai aptarė ne vieną knygą apie Europos Sąjungą parengęs ir išleidęs Kauno technologijos universiteto profesorius dr. Algis Junevičius. Lektorius akcentavo, kad Romos sutarties esmė - vidaus rinkos kūrimas bei valstybių narių tarpusavio prekybinių santykių liberalizavimas, pabrėžė, kad Romos sutartis išgrynino bendrosios rinkos principus bei pripažino būtinybę sukurti Muitų sąjungą, apžvelgė ES bendros rinkos šalių ir Europos ekonominės erdvės valstybių bendradarbiavimą. Vieno iš ES kūrimo ideologų J. Monnet manymu, žmones Europoje turi suvienyti ne politikų politiniai sprendimai, o bendras įstatymas – juo ir tapo Romos sutartis. Pranešėjas pabrėžė, kad sutartys – svarbiausias ES veikimo pagrindas, ir po Brexit turi atsirasti nauja sutartis, reguliuojanti euro zoną. Tikėtina, kad euro zonos reformos iki 2025 m. projektas bus judėjimas link glaudesnės integracijos (federalizmo): euro zonos šalių nuosavo biudžeto sukūrimas, finansų ministerijos įkūrimas, vieninga indėlių draudimo sistema ir kt.
Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje Marius Vaščega apžvelgė dabartinius ES iššūkius, galimybes ir prioritetus, 2017 metų pavasario ekonominę prognozę ES bei Lietuvos, akcentavo Investicijų plano Europai esminius aspektus: mobilizuoti daugiau investicijų, padėti finansiniams ištekliams pasiekti įmones, sudaryti geresnę teisinę aplinką investicijoms, principą finansines lėšas įmonėms teikti ne subsidijų, o paskolų forma. Įvertinant, kad 2014-2020 m. laikotarpiu Lietuva yra trečioje vietoje pagal ES struktūrinių fondų lėšų sumą vienam gyventojui (pirmieji – lenkai), sumažėjus ES lėšoms kitoje finansinėje perspektyvoje, reikia išmokti pinigus panaudoti ne subsidijų forma. Pranešėjas akcentavo Europos strateginių investicijų fondo veiklą ir jo įtaką ES ekonomikai, naujos institucijos– Pagalbos struktūrinėms reformoms tarnybos (t.y., EK pagalbos, kaip spręsti probleminius klausimus nacionalinėse valstybėse), svarbą. Buvo diskutuota vienos didžiausių Lietuvos ekonominių problemų – socialinės nelygybės gilėjimo bei EK įtakos šios probleminės srities sprendimams, klausimais.
Šiuo renginiu pradėtas Kauno kolegijos ir Kauno Europe Direct informacijos centro Informacinių ir interaktyvių renginių ciklas - viešosios diskusijos „Europos Sąjungos iššūkiai ir ateitis“, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.
Seminaro-diskusijos akimirkos yra čia.

Naudingos nuorodos

  •  
     














     

User Login