APIE EUROPOS IŠŠŪKIUS IR ATEITĮ DISKUTAVOME DRUSKININKUOSE

06 spalio, 2017

Spalio 5 d. Kauno kolegijos Druskininkų padalinio studentai, dėstytojai, kurorto pedagogai ir nevyriausybininkai susirinko į seminarą-diskusiją „Europos Sąjunga: iššūkiai ir aktualijos“, kurį organizavo Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto Įstaigų ir įmonių administravimo katedra ir Kauno Europe Direct informacijos centras. Renginys organizuotas siekiant praplėsti druskininkiečių žinias apie Europos Sąjungos pastarųjų metų iššūkius ir jų sprendimus, suteikti galimybes padiskutuoti su savo sričių ekspertais tuo paskatinant diskusijas Europos ateities klausimais.


Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Andrius Švarplys pateikė gilią ir detalią Europos šalių politikos nuo pat II Pasaulinio karo analizę, kalbėjo apie istoriškai susiklosčiusių (ne)pasitikėjimo santykių tarp didžiausių Europos valstybių įtaką Europos integracijos procesui, atkreipė dėmesį į šalių mentaliteto įtaką politiniams procesams, kėlė klausimą, ar įmanomas dabar diskutuojamas federacinis Europos ateities modelis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Europos Sąjungos departamento Bendrųjų reikalų ir institucinių klausimų skyriaus vedėja Aistė Bertulytė-Žikevičienė savo pranešime aptarė, ką reiškia „Brexit“ Europos Sąjungai ir Lietuvai, apžvelgė Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesą, siektinus rezultatus bei galimus tolimesnius šalies ir ES bendradarbiavimo modelius. Kadangi JK nelieka vidaus rinkoje – buvo aptarti ir Lietuvai itin aktualūs ES piliečių teisių šioje šalyje klausimai; įvertinta pačių derybų dėl JK išstojimo proceso pažanga ir tikėtini išstojimo scenarijai.
Europos Komisijos (EK) ekonominės politikos pareigūnas Lietuvoje Marius Vaščega apžvelgė dabartinius ES iššūkius ir prioritetus, pateikė 2017 metų pavasario ekonominę prognozę ES bei Lietuvos lygiu, akcentavo Investicijų plano Europai esminius aspektus: mobilizuoti daugiau investicijų, geriau jas koordinuoti: padėti finansiniams ištekliams pasiekti įmones, sudaryti geresnę teisinę aplinką investicijoms, principą finansines lėšas įmonėms teikti ne subsidijų, o paskolų forma. Įvertinant, kad 2014-2020 m. laikotarpiu Lietuva yra trečioje vietoje pagal ES struktūrinių fondų lėšų sumą vienam gyventojui, sumažėjus ES lėšoms kitoje finansinėje perspektyvoje, reikia išmokti pinigus panaudoti ne subsidijų forma. Pranešėjas akcentavo Europos strateginių investicijų fondo veiklą ir jo įtaką ES ekonomikai, kitų investuotojų pasitikėjimo projektu įtaką, naujos institucijos – Pagalbos struktūrinėms reformoms tarnybos (t.y., EK pagalbos, kaip spręsti probleminius klausimus nacionalinėse valstybėse), svarbą. Buvo diskutuota vienos didžiausių Lietuvos ekonominių problemų – šešėlinės ekonomikos tema.
Romos sutarties svarbą šiuolaikinei Europai aptarė kelių aktualių knygų apie ES autorius Kauno technologijos universiteto profesorius dr. Algis Junevičius. Lektorius akcentavo, kad Romos sutarties esmė - vidaus rinkos kūrimas bei valstybių narių tarpusavio prekybinių santykių liberalizavimas, kad Romos sutartis išgrynino bendrosios rinkos principus bei pripažino būtinybę sukurti Muitų sąjungą, apžvelgė ES bendros rinkos šalių ir Europos ekonominės erdvės valstybių bendradarbiavimą. Pranešėjas teigė, kad sutartys – svarbiausias ES veikimo pagrindas, ir po Brexit turi atsirasti nauja sutartis, reguliuojanti euro zoną. Tikėtina, kad euro zonos reformos iki 2025 m. projektas bus judėjimas link glaudesnės integracijos (federalizmo): euro zonos šalių nuosavo biudžeto sukūrimas, finansų ministerijos įkūrimas, vieninga indėlių draudimo sistema ir kt.
Dėkojame lektoriams ir aktyviai Druskininkų auditorijai, kuri pateikė ne vieną aktualų klausimą.
Renginio akimirkos yra čia.

Naudingos nuorodos

  •  
     














     

User Login