„NET KOSMINIAME LAIVE PALIEKANT ŽEMĘ BUS ŽIEDINĖ EKONOMIKA – NES IŠTEKLIAI JAME BAIGTINIAI“ – KONFERENCIJOS APIE ŽIEDINĘ EKONOMIKĄ ĮSPŪDŽIAI

13 lapkričio, 2017

Lapkričio 10 d. Kauno kolegijoje įvyko konferencija – diskusija „Europos ir Lietuvos ekonominės aktualijos: žiedinės ekonomikos link“, kurią organizavo Kauno Europe Direct informacijos centras ir Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto Įstaigų administravimo katedra. Joje savo įžvalgomis dalinosi kompetentingi ES institucijų ir akademinės bendruomenės atstovai.


Konferenciją atidariusi ir jos dalyvius pasveikinusi Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto dekanė Ona Junevičienė pabrėžė, kad iššūkiai, kuriuos patiria Europos Sąjunga, tiesiogiai liečia ir kiekvieną iš mūsų- todėl kiekvienam iš mūsų yra aktualios žinios, kas vyksta ES.
Pastarųjų metų Europos Sąjungos aktualijas: beprecedentę pabėgėlių krizę bei jos sprendimus ES lygmenyje, nedarbo problemą ir tendencijas, Brexit, ES – kaip kovos su klimato kaita lyderės veiksmus apžvelgė Kauno Europe Direct informacijos centro vadovė Diana Lukoševičiūtė-Burneikienė. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į EK pirmininko Ž.K. Junkerio „Pranešimo apie Sąjungos padėtį, 2017 m.“ aktualiausias mintis bei numatomų ES vystymosi iki 2025 m. scenarijų galimybes.
KTU profesorius Algis Junevičius apžvelgė ekonominius ES iššūkius. Pranešėjas akcentavo, kad po JK išstojimo iš ES 85 proc. ES BVP gamins eurozonos valstybės, todėl valstybės be euro atsidurs periferijoje. Iki 2019 m. pasikeis ES institucijų vadovai – ryškėja naujos asmenybės, kurios toliau vairuos ES laivą. Pristatyta ES valstybių konvergencijos kriterijų analizė ir šalių narių ekonominė situacija, įvertintos konkrečių rodiklių priežastys. Buvo diskutuojama ir pastarojo laikotarpio aktualijų – tarptautinės teisės teritorinio vientisumo ir tautų apsisprendimo principų taikymu klausimais (Katalonijos atvejis).
Lietuvos atsakingo verslo asociacijos, Baltijos aplinkos forumo atstovė Audronė Alijošiutė savo pranešime išsamiai atskleidė žiedinės ekonomikos šiuolaikinėje Europoje tendencijas ir paradoksus. Kiekvienas iš mūsų norėtų turėti savaime susitaisantį sudužusį telefono ekraną – tokiu būdu būtų išsaugota daug išteklių ir energijos, bet ar tai būtų naudinga vartojimo ekonomikai ir populiarėjančiam pardavimų didinimui? Nors esant ribotam išteklių kiekiui visi suvokiame atsistatančios ekonomikos svarbą, bet tuoj pat iš salės sulaukėme replikos: „Aš tai jau nenešiosiu 20 metų tų pačių batų!”. O jei tie batai bus išskirtinės kokybės, ir jiems susidėvėjus bei pristačius atgal gamintojui – gautumėt ženklią nuolaidą kitiems to paties gamintojo batams? Tokią gamybos filosofiją praktikuojančių įmonių jau yra. Kaip ir dalinimosi paslauga vietoje nuosavybės, pvz. Citybee. Žiedinės ekonomikos paskirtis – atsieti ekonominį augimą nuo išteklių naudojimo. Buvo atkreiptas dėmesys į daugelio gamintojų nedalyvavimą atsakomybės schemose dėka augančios elektroninės prekybos. Buvo labai įdomu panagrinėti beatliekinio verslo pavyzdžius: Interface (kilimų nuoma) bei CococPallet (palečių gamyba iš kokoso riešutų apvalkalų). Apie realią žiedinės ekonomikos svarbą susimąstyti visus paskatino lektorės žodžiai apie tai, kad netgi išnaudojus visus išteklius mūsų žemėje ir suradus kitą vietą tinkamą gyventi – netgi kosminiame laive bus žiedinė ekonomika, nes turimi ištekliai pačiame laive bus riboti. Buvo surengta ir mini viktorina apie pasaulio darnaus vystymosi tikslus ir 3 žmonės iš auditorijos džiaugėsi laimėtais marškinėliais.
Apie Europos Sąjungos vystymosi socialinę perspektyvą kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Buvo apžvelgti visų įvykusių pramonės revoliucijų ypatumai ir dabartinės darbo rinkos realijos: jei prieš 10 metų tik 1 darbuotojas iš 14 dirbo namuose, tai dabar – 1 iš 6, jei 8 mln europiečių dirbo kitoje valstybėje, tai per 10 metų šis skaičius padvigubėjo, vietoj pastovių darbo sutarčių ir linijinės profesinės karjeros – dabar jau įprastos lanksčios darbo sutartys ir dinamiška karjera mokantis visą gyvenimą. Pranešėjas pabrėžė, kad 8 iš 10 europiečių mano, kad nedarbas, socialinė nelygybė ir migracija yra didžiausios ES problemos bei detalizavo, kaip ES prisideda prie šių problemų sprendimo: teisėkūra, gairių nustatymu, finansavimu ir bendradarbiavimo skatinimu. Yra formuojama Europos socialinė dimensija: lygios galimybės patekti į darbo rinką; teisingos darbo sąlygos ir adekvati bei tvari socialinė apsauga.
Dr. Andriaus Švarplio (VDU) pranešime Europos integracija buvo apsvarstoma iš platesnės - neoliberalistinės ekonomikos politikos perspektyvos ir analizuojamos jos politinės, socialinės, kultūrinės pasekmės. Europos vieningos (vidaus) rinkos kūrimas atnešė neabejotiną ekonominį augimą ir socialinį progresą: laisvą žmonių judėjimą, kultūrinius mainus, padidino žmonių socialinį kapitalą. Tačiau didžiausia kaina, kurią tenka mokėti yra socialinė atskirtis, turinti neigiamas pasekmes politiniam pasitikėjimui. Kylančios politinės Dešinės ir populistinių judėjimų sėkmę daugelyje ES šalių vidaus rinkimuose galima paaiškinti kaip šios atskirties problemos rezultatą. Pranešėjas apžvelgė neoliberalizmo kaip politinės-ekonominės programos principus ir jų reikšmę šių dienų ES ir šalių narių, įskaitant Vidurio Europos ir Lietuvos, šalims.
Konferencijos nuotraukos yra čia.

Naudingos nuorodos

  •  
     














     

User Login