SVARBU, KAD EUROPOS SĄJUNGA BŪTŲ VIENINGA

07 gegužės, 2019

Dalinamės Kauno Europe Direct centro bičiulio, ilgamečio istorijos mokytojo Mykolo Fedaravičiaus įspūdžiais iš viešnagės Vokietijos Europos pulso judėjimo grupėse 

Jungtinės Karalystės politinė dilema- likti ar ne Europos Sąjungoje, sujudino Europos Sąjungą politine, ekonomine ir socialine prasme. Politiniai nacionalistų lozungai kai kuriose ES šalyse, dešiniųjų ekstremistų bandymai ateiti į valdžią purto ES stabilumą. Ką gali padaryti vardan vienybės visos 28 ES valstybės? Su tokiu klausimu Kulautuvos pagrindinės mokyklos ir Raudondvario gimnazijos Kulautuvos skyriaus mokiniai su istorijos mokytoju Mykolu Fedaravičiumi vyko į Vokietiją. Vokietijoje aktyviai veikia visuomeninis – politinis judėjimas „Europos pulsas“, paplitęs ir kitose ES šalyse. Šio judėjimo tikslas – išlaikyti Europos Sąjungos vienybę, neleisti į valdžią patekti dešiniesiems ekstremistams, nacionalistams ir euroskeptikams. Grupės nariai teigia, kad vokiečiai labai pasimokė iš II Pasaulinio karo. Jeigu Vokietijos visuomenė būtų nepaaukojusi Veimaro respublikos demokratijos, tuomet savo šovinistinių galių nebūtų demonstravę nacionalsocialistai. Jų tragiškas pamokas Europa mokosi iki šiandien.


Vokietijos miestuose Goslare ir Cellėje veikia pirmosios Europos pulso grupės Vokietijoje, įsikūrusios 2016 m. Neapsikentę neonacistų mitingo Cellėje, miestiečiai sukvietė į kitą prieš nacionalsocialistus rengiamą mitingą. Susirinko gausus miesto žmonių būrys, kuris davė atkirtį neonacistams. Tada ir prasidėjo aktyvi Europa plius grupės veikla.
Pasidalinti savo patirtimi ir paraginti kurti grupę Lietuvoje, Vokietijos aktyvistai pakvietė kulautuviškius. Kvietimo iniciatorė iš Kulautuvos kilusi, dabar jau nemažai metų Vokietijoje gyvenati Elena Jerksen - viena iš aktyviausių Europos plius grupės narių.
Delegacija buvo apgyvendinta Goslaro miesto ponios Hanne Ruhe – Hollenbach svečių namuose. Vizito programa gana intensyvi ir įdomi. Daugeliui tai buvo pirmoji viešnagė Vokietijoje.
Jau pirmąją viešnagės dieną aplankėme Goslaro gimnaziją. Mokykloje vaikai dalyvavo anglų kalbos pamokoje, kurioje ir buvo diskutuojama, kokios Europos Sąjungos mes norime. Vokietijos ir Lietuvos vaikai dalinosi patirtimi, diskutavo. Diskusijose vyravo Europos perspektyvos tema. Ką jaunimas gali padaryti vardan ES vienybės? Tarpininkaujant Teresai Kulmann mokiniai anglų kalba pasidalino istorinėmis savo valstybių įžvalgomis. Kulautuviškė Deimantė vokiečius nustebino pasakodama apie “Baltijos kelio” akciją. Nojus priminė, kad Lietuvos istorija - tai netekčių ir tautos kančių istorija. Nerijus priminė, kad Lietuvos istorijoje būta labai įsimintinų įvykių, vienas jų 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybės paskelbimas.
Susitikimo dalyviai buvo apjuosti specialiai šiam susitikimui nuaustais šalikais su įrašais „Kulautuva, Goslar, Celle, Europa pulsas”.
Vakare dalyvavome ekskursijoje po Goslaro miestą. Tai XII – XV a. Žemosios Saksonijos miestas. Įspūdingo grožio namai miesto senamiestyje, Vokietijos kanclerių rezidencinė pilis, virtuali video ekskursija po miestelio legendinę dalį sužavėjo mūsų delegaciją.
Kitą dieną lankėmės Cellės Ernestunum gimnazijoje. Mokyklos vadovas Habekost pasveikino atvykusius svečius, parodė mokyklą. Po to vyko dailės ir politikos pamoka, kurią vedė Lyssenko ir Ahlbrecht. Pamokoje parodyta, kaip per projektinę veiklą – sveikinimo atvirlaiškių kūrimą galima pritraukti į judėjimą už Europos vienybę kuo daugiau šalių. Šalis dalyvė gamina savo atvirutės fragmentą. Šis siunčiamas į Cellės mokyklą ir iš atskirų fragmentų sudėliojamas didžiulis plakatas. Taip pat diskutuota su mokyklos mokiniais apie požiūrį į ES. Ką gali padaryti jaunimas, kad Sąjunga būtų stipri? Svarbu bendrauti ir bendradarbiauti, keistis nuomonėmis.
Ekskursija po Cellės miestą paliko neišdildomą įspūdį. Čia senieji namai jau visai kitokie nei Goslare. Daugiau dekoro, spalvų. Nelyginant pasakų nameliai.
Vakare Goslaro mieste vyko susitikimas su miesto bendruomene. Į jį atvyko miestelio burmistrė, pasveikino susitikimo dalyvius. Palinkėjo bendradarbiauti. Nustebino, kad burmistrė puikiai žino Lietuvos istoriją ir geografiją. Vyko pokalbis apie Europos pulso grupės kūrimą ir veiklą Goslare. Dalyviai pasidalino savo patirtimi, papasakojo, kaip pateko į šią grupę. Kulautuviškė Luka klausė, kokią veiklą reikėtų vykdyti, jeigu tokia grupė atsirastų Lietuvoje. Visų pirma, teigė pašnekovai, reikia aiškinti, kodėl reikalinga darni Europos Sąjunga. Mokytis iš praeities pamokų. Neleisti įsigalėti kraštutiniams ekstremistams ir nacionalistams. Daug kalbėti, rašyti, rengti susitikimus su visuomene.
Galiausiai diskutuota apie Europos pulso projekto atsiradimą Lietuvoje. Tai jaunimo iniciatyvos reikalas. Lietuvaičiai pažadėjo, kad tokia grupė atsiras ir Lietuvoje. Nojus teigė, kad tarsis su projekto „Žinau, ką renku“ koordinatoriais, kad leistų pristatyti įspūdžius iš viešnagės Vokietijoje. Tada burs jaunimą už vieningą Europos Sąjungą.
Svarbu, kad bendrautų visos Europos Sąjungos institucijos. Europos pulsas - tai judėjimas už Europos vienybę. To paties tikslo siekia ir visos kitos ES institucijos ir judėjimai. Tik bendraudami užtikrinsime ES darną. Svarbu agituoti, kad į Europos Parlamentą patektų tie, kuriems ES yra labai svarbi. Vokietijai ir Lietuvai – ji tikrai yra labai svarbi. Tai įrodė ir geranoriškas pilietiškai orientuotas, šiltas ir labai draugiškas lietuvaičių vizitas į Vokietiją.
Dėkojame Goslaro Europos pulso grupei už pakvietimą, šiltą priėmimą ir dėmesį vaikams ir mokytojui.
Belieka veikti vardan Europos Sąjungos su Europos pulso dvasia.

Mykolas Fedaravičius, Istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas, edukologijos magistras

Naudingos nuorodos

  •  
     














    2022