KAUNO BENDRUOMENĖ GILINOSI Į ES INVESTICIJŲ LIETUVOJE IR KAUNE AKTUALIJAS

30 spalio, 2019

Š.m. spalio 29 d. Kauno Europe Direct informacijos centro ir Kauno kolegijos Verslo fakulteto organizuotoje konferencijoje – diskusijoje "ES investicijos Lietuvoje ir Kauno regione: aktualijos ir perspektyvos buvo aptartos Europos Sąjungos investicijos Lietuvoje ir Kaune bei kartu su kompetentingais šios srities specialistais pabandyta įvertinti jų poveikį Lietuvos ir Kauno regiono plėtrai.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, kalbėdamas apie naujojo 7 metų ES biužeto formavimą ir jo prioritetines sritis, atkreipė dėmesį, kad rengiant būsimo 7 metų biudžeto pasiūlymą buvo susidurta su dviem pagrindinėmis problemomis: kaip užkamšyti (12 mlrd. kasmet) Brexito skylę ir ką daryti su naujomis užduotimis (migracijos krizė, radikalėjimas, kova su terorizmu, saugumas ir kt.), kurios 2011-2017 nebuvo tokios svarbios. Lietuvoje ES investicijos sudaro ¼ viešųjų investicijų, o Lietuva yra 4 pozicijoje pagal ES paramos intensyvumą. Sanglaudos politikai siūloma mažinti finansavimą 7 proc., tačiau prioritetiniais projektais išliks Rail Baltica (bendra vertė 5,8 mlrd. Eurų), elektros tinklų sinchronizacija (bendra vertė apie 1,4 mlrd. Eurų) ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (2021-2027 m. EK siūlo 552 mln. eurų).


Lietuvos finansų ministerijos Investicijų departamento atstovė Vaida Žukauskaitė apžvelgė sėkmingiausius projektus ir kaip ES investicijos, kurios sudaro beveik trečdalį Lietuvos biudžeto, įtakojo Lietuvos žmonių gerbūvį. Nuo 2000 m. Lietuvoje investuota 15 mlrd. eurų ES fondų lėšų ir įgyvendinta 31 tūkst. projektų. Kaip projektus, pakeitusius Lietuvą, pranešėja įvardijo plačiajuosčio interneto įdiegimą, tokius projektus kaip Klaipėdos Jakų žiedas, parama Lietuvos oro uostams, Via Baltica, Žalgirio arena ir kt. Daugelis nesusimąstome kasdieniame gyvenime naudodamiesi paslaugomis, prie kurių taip pat prisidėta europinėmis lėšomis, pvz., Traffi programėle ar 15 eur neformalaus ugdymo krepšeliu moksleiviams. Vienas naujausių laisvalaikio objektų – Birštono apžvalgos bokštas taip pat atsirado ES lėšų dėka.
Kauno savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė aptarė europinės paramos panaudojimą Kaune ir įvertino ES lėšų įtaką mūsų miesto plėtrai. Kauno miesto tikslinės teritorijos - Aleksotas ir Žaliakalnis. Aleksotas su neišnaudota 30 ha be infrastruktūros – čia planuojamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas, norima konvertuoti buvusį sraigtasparnių angarą pritaikant kaip Flexspace – administracines ir mažas gamybinės patalpas moksliniams tyrimams ir prototipinei gamybai, kaip tarpinę grandį po start-up. Žaliakalnyje - S. Dariaus ir S. Girėno stadiono išvystymas (skirtas 15000 žiūrovų). Skiriamas dėmesys viešųjų erdvių atnaujinimui (čia buvo atsižvelgta į bendruomenių poreikius): Kauko laiptų rekonstrukcija, Marvelės slėnio pritaikymas, Aleksoto apžvalgos aikštelės įrengimas, Ąžuolyno rekonstrukcija. Nemuno saloje - Mokslo ir inovacijų sklaidos centro sukūrimas, Laisvalaikio ir sveikatinimo centro sukūrimas ir Nemuno salos parko teritorijos išvystymas – darbus planuojama baigti iki 2023 m. Per 4 metus mieste įrengta 100 požeminių atliekų konteinerių. Daug dėmesio skiriama Kauno miesto darnaus judumo planui: sukurti mažą CO2 zoną Senamiestyje, įdiegti modalinį kelionių paskirstymą ir kt. Buvo pasidžiaugta, kad miestas dalyvauja gan sudėtingoje “Horizonto” programoje – žiedinės ekonomikos srityje.
Apie tiesioginių ir netiesioginių ES investicijų poveikį verslui kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vadybininkė Irma Taparauskienė, akcentavusi Europe Network Enterprises tinklo paslaugas, skirtas padėti įmonėms augti. Per 10 metų beveik 27 000 mažų ir vidutinių įmonių gavo naudą tinklo pagalba: konsultacijomis dėl tarptautinės plėtros, partnerystės renginiuose, stažuotėse bei kt. Detaliau buvo pristatytos Inoconnect ir Erasmus mainų programa jauniesiems verslininkams (>7000 įvykusių mainų).
Konkretų atvejį – ES lėšų įtaką Kauno viešojo transporto modernizavimui pristatė UAB "Kauno autobusai" projektų vadovas Mindaugas Tarasevičius. Ar galėjote įsivaizduoti, kad 1 metus Kauno viešasis transportas nuvažiuoja 21 mln. Km? Už ES lėšas įsigyti 28 nauji troleibusai ženkliai atjaunino viešojo transporto bazę.
Siekiant didinti žinomumą ne tik apie ES investicijas į „sunkiuosius“ projektus, o ir įvertinti tokios paramos poveikį kultūrai – daugelio aktyvių ir netradiciškai laisvalaikį mėgstančių leisti kauniečių jau pamėgtos iniciatyvos „Ekskursas“ koordinatorius Algimantas Grigas supažindino su ES investicijomis į Kauno tarpukario paveldo objektus. Išsamiau buvo pristatytas Kauno „Tautos namų“ (1936 m. Darbo rūmai), kuriuose ne tik buvo atnaujintas fasadas, įrengta kavinė ir lauko renginių erdvė, atnaujinta salės techninė įranga, pakeltos sėdėjimo vietų eilės, sutvarkyta akustikos sistema,bet ir nupirktas itin kokybiškas „Steinway & Sons“ fortepijonas. Kauno modernizmo perlui - A.Iljinienės namui iš ES fondų skirta 110894,99 eurų. Čia išsaugotas autentiškas židinys, parketas, restauruotos sienos ir mediniai grindų apvadai, atkurtos medinės vidaus durys, stumdomos ir suveriamos durys.
Konferencijos pabaigoje apie Europos investicijas Lietuvos švietimo sistemoje ir kas modernizuota ES lėšomis Kauno kolegijoje kalbėjo Kauno kolegijos Projektų skyriaus vadovė Lina Kuraitienė bei Kauno kolegijos Vadybos ir teisės katedros lektorė Virginija Piligrimienė. Beveik 19 proc. visų ES investicijų Lietuvoje buvo skirta mokslui ir švietimo sričiai. Buvo pasidžiaugta, kad per 15 narystės metų Kauno kolegijoje buvo įgyvendinta 20 ES lėšomis finansuotų projektų, dar 33 ES projektuose dalyvauta partnerio teisėmis (bendra Kauno kolegijoje įgyvendintų ES projektų vertė – daugiau nei 20 mln. eurų.). Įrengtos modernios Gamybos procesų ir aparatų, leidybos, Įrankių, Fotografijos, Klinikinio darbo su pacientais ir kt. laboratorijos; akademiniame miestelyje pastatytas du Kauno kolegijos padalinius – Technologijų fakultetą bei Verslo fakultetą sujungiantis studijų centras su jame integruota bendra Kauno kolegijos biblioteka bei bendram naudojimui skirtomis auditorijomis ir praktinio mokymo aplinkomis, o kasmet į užsienio šalių institucijas per ERASMUS išvyksta daugiau nei 200 Kauno kolegijos studentų ir 100 dėstytojų.

Renginio akimirkos

Naudingos nuorodos

  •  
     














    2022