Susipažinkime su naująja bloko nare – Kroatija

01 liepos, 2013

Kroatija (Hrvatska) – valstybė Pietų Europoje, kurios plotas mažesnis už Lietuvos, turinti 4,5 mln.gyventojų. Žodis “Kroatija” vietine kalba reiškia kaklaraištį - būtent šioje šalyje ir buvo pirmą kartą surištas iki mūsų laikų išlikęs kaklaraištis. Ir tušinukas yra kroatų inžinieriaus S. Penkalo išradimas.

Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes - Dalmatiją (iš čia kilo dalmatų veislės šunų pavadinimas)  ir Panoniją. Pirmasis Kroatijos karalius Tomislavas I 925 m. sujungė abi kunigaikštystes – šalis tapo karalyste. Viduramžių Kroatijos karalystė pasiekė galios viršūnę valdant karaliui Petar Krešimir IV. Vėliau šalis taapo Austrijos−Vengrijos ir Osmanų imperijų pasienio regionu. Nuo 1945 m. Kroatija priklausė Jugoslavijos SFR, tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę. Deja po to 5 metus vykęs nepriklausomybės karas su serbais pareikalavo 20 tūkst. gyvybių, iki šiol pakelėse stovi tušti, kulkų suvarpyti namai.

Kroatija prašymą narystei ES pateikė 2003 m., 2005-2011 m. vyko derybos dėl narystės ES. 2011 m. gruodžio 9 d. ES ir Kroatijos lyderiai pasirašė Stojimo sutartį. Už teisingumą ir pilietybę atsakinga EK narė Viviane Reding sako, Kroatija išsiskiria triukšmingais uostais, nuostabia gamta ir žmonėmis, o Regioninės politikos komisaras Johannes Hahn teigia, kad Kroatija yra pati nuostabiausia buriavimo vieta pasaulyje. Tačiau Vokietijos dienraštis „Bild“ savo vedamajame Kroatijos stojimo į ES padėtį apibūdino visai neoptimistiškai ir nediplomatiškai: „Skolos, korupcija ir didelis nedarbas. Tai nauja Graikija, kuri praris milijonus iš Berlyno.“

Iš tiesų, valstybės į turizmą orientuota ekonomika pastaruosius ketverius metus gyveno arba recesijoje, arba stagnacijoje, nedarbas čia siekia apie 20 proc., o jaunimo tarpe – dar daugiau: kas antras jaunuolis yra bedarbis. Kaip rodo ES statistika, vienam gyventojui tenkanti šalies BVP dalis yra 39 proc. mažesnė negu ES vidurkis – šiuo atžvilgiu prastesnė padėtis tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Bet nepaneigsi Kroatijos įspūdingos gamtos ir kultūros žavesio: šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni nacionaliniai parkai (ypač Plitvicos nacionalinis parkas su kriokliais ir smaragdinio žydrumo ežeriukais). Adrijos jūros pakrantės miestai Dubrovnikas ir Splitas priklauso pasaulio istorijos bei kultūros aukso fondui ir yra saugomi tarptautinės UNESCO organizacijos. Katedra Splite yra seniausia katalikų bažnyčia pasaulyje - jai 1700 metų, iš jų 1300 metų  čia vyksta pamaldos.

Kroatija lietuviams labiausiai žinoma dėl savo viliojančių kraštovaizdžių, prieinamų kainų ir šiltos žydros jūros.  Žymiausias Kroatijos ypatumas yra Dalmatijos pakrantė su šimtais salų. Kaip teigia kelionių ekspertas Makalius, Kroatija – puiki valstybė vandens sporto mėgėjams. Šalies upės puikiai tinka plaukimui plaustais, o nardymo meistrai Kroatijos vandenyse ieško tokių įdomybių, kaip reta vandenų flora ir fauna, paskendę radiniai ir laivai. Beje, Kroatija yra viena ekologiškiausių Europos šalių.

Kroatiją garsina ir jos vynai, daromi jie iki šiol laikantis senovinių vyndarystės tradicijų.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su ES vadovais dalyvavo Kroatijos įstojimo į ES iškilmėse Zagrebe. "Tai istorinė akimirka visiems. Pagaliau kroatai su mumis! Kroatija ir Lietuva - krepšinio šalys, žinančios, koks svarbus kiekvienas komandos narys. Nuo šiandien Europa turi dar vieną stiprų žaidėją. Laimėkime visi kartu!", - kroatiškai ceremonijos dalyvius sveikino Prezidentė ir padovanojo Kroatijos Prezidentui Ivo Josipovičiui krepšinio komandos marškinėlius su 28 numeriu ir užrašu "Viena komanda - viena svajonė".

Naudingos nuorodos

  •  
     














    2022