Gegužės 9 d., Europos dieną kauniečiai paminėjo kitaip – Kauno Europe Direct centras pakvietė juos į nemokamų ekskursijų ciklą „Kaunas – moderniosios ir vertybių Europos miestas: nuo tarpukario iki šių dienų“. Ekskursijose profesionalūs gidai pasakojo apie Kauno objektus, pastatytus / renovuotus gavus ES paramą ir/arba pelniusiais Europos paveldo ženklą (o pernai rudenį įtrauktais ir į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Ekskursantai dar sudalyvavo ir trumpose viktorinose apie Europą ir laimėjo įvairių prizų.
Rytinėje ekskursijoje „Žalgirio arena iš vidaus“ architektas ir gidas Algimantas Grigas išsamiai aprodė ir papasakojo, kur gyvena „Žalgirio“ krepšinio komandos „dvasia“, kaip vyksta pasirengimas renginiams, kaip arenos parketas po vieno renginio virsta ledo arena dailiojo čiuožimo varžyboms ir kitų užkulisinių įdomybių. Ekskursijos dalyviai pamatė krepšininkų drabužines, koncertuojančių įžymybių poilsio kambarius, netgi pasėdėjo VIP ložėje. Didžiausia Baltijos šalyse universalios paskirties sporto arena ne veltui yra verta nacionalinio pasididžiavimo. O juk Nemuno sala, kurioje ji įsikūrė, iki ES investicijų buvo didelė tuščia teritorija miesto centre. 2011 m. atidarytos arenos statybai buvo panaudota 50 mln. Litų ES fondų lėšų, o 2022 m. – dar 200 tūkst. Eur saulės elektrinei ant arenos įrengti.
Popietinę ekskursiją „Modernizmo perlas, gimęs iš meilės Lietuvai“ po dabartinį KTU Chemijos fakultetą pravedė istorikė, KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė. Tarpukariu pagal paskirtį veikusi Tyrimų laboratorija (dab. KTU Chemijos fakultetas – vienas iš Europos paveldo ženklą turinčių pastatų) buvo geriausia Baltijos šalyse ir viena geriausių Europoje. Ekskursijos metu susipažinome su jos istorija ir kūrėjais – Lietuvai atsidavusiais kariuomenės savanoriais, vėliau pasiekusiais mokslinių aukštumų, pamatėme išlikusią įrangą, sužinojome, kodėl Žaliakalnio gyventojai bijojo ir protestavo prieš šio pastato statybą ir kitų neįtikėtinų faktų.
Net 2 valandas vakarinėje ekskursijoje „Kauno modernizmas: kodėl Europos paveldas ir UNESCO?“ po Europos paveldo ženklu pažymėtus pastatus Kauno centre vedžiojo gidė Liuda Vitkienė, – bet neprailgo. Pagilinome žinias apie unikalią Kauno tarpukario architektūrą, kuriai kaip svarbiam Europos istorijai, kultūrai ir integracijai paveldo objektui dar 2014 m. suteiktas Europos paveldo ženklas (vieninteliam objektui Lietuvoje). 2023 m. ji tapo penktąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį UNESCO statusą. Ekskursijoje tarsi nusikėlėme į Kauno tarpukario gyvenimą, iš kitos pusės pažinome tarpukario šviesuolius, kūrusius Kauno įgulos karininkų ramovę, Romuvos kino teatrą, Vytauto Didžiojo karo ir M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Pieno centrą, Prekybos, pramonės ir amatų, Taupomųjų kasų rūmus ir kitus architektūrinius bei modernistinius grynuolius. Tarsi pasivaikščiom tarpukario Kaune, išjautėme to laikotarpio miesto tobulėjimą, optimistinį augimą ir prisiminėme Kauno kultūros aukso amžių.