PRAKTINĖ KONFERENCIJA PEDAGOGAMS „ES TEMA MOKYKLOSE: KAIP AKTUALIJAS PATEIKTI ĮDOMIAI IR KŪRYBIŠKAI?

Ar įmanoma Europos Sąjungos aktualijas pateikti moksleiviams kūrybiškai ir įtraukiančiai ir kaip tai padaryti? Kaip ES priimami sprendimai įtakoja mūsų kasdieninį gyvenimą ir atliepia jauno žmogaus ateities lūkesčius? Kaip ES temomis sudominti moksleivius ir ugdyti jų pilietiškumą? Ar įmanoma ES temas atspindėti įvairių dalykų pamokose? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojome ir mokėmės kūrybiškai jungti ES temas į mokymosi dalykus birželio 21 d. Birštone organizuotoje  praktinėje išvažiuojamojoje konferencijoje „EUROPOS SĄJUNGOS TEMA MOKYKLOSE: KAIP AKTUALIJAS PATEIKTI ĮDOMIAI IR KŪRYBIŠKAI?“, skirtoje Kauno, Alytaus ir Marijampolės švietimo bendruomenėms.

Renginio organizatoriai – Kauno, Alytaus ir Marijampolės EUROPE DIRECT centrai, partneriai – Europos Komisijos atstovybė  ir Europos Parlamento biuras Lietuvoje.

Ekspertinėje konferencijos dalyje susirinkusius pedagogus, tarp kurių dauguma – jau 5 metus trunkančio Europos Parlameno biuro Lietuvoje projekto MEPA (Mokyklos – EP ambasadorės) dalyviai (ir jau turintys patirties komunikacijoje apie ES) sveikino EP biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė. Iš dalyvaujančių renginyje mokytojų klausimų apie ES pagrindu paruoštą pranešimą „Viskas, ką norėjote paklausti apie ES” pristatė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. O mokytojams rūpėjo daug kas: kokia ES ateitis, kaip kompetencijomis dalinasi pagrindinės ES institucijos ir kuri yra svarbiausia, Ukrainos narystės perspektyva, kaip vyksta ES plėtra, kokie pagrindiniai narystės ES pliusai ir minusai ir, žinoma, kaip ES aktualijomis sudominti mokinius. Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis, pats ilgus metus dirbęs akademinį darbą, į klausimą:  „Ar lengva greitai, suprantamai ir patraukliai papasakoti apie Europos integraciją? atsakė –  „Praraskit viltį, tai visiškai neįmanoma!“. O stengtis – vis dėlto verta. Profesorius pasidalino savo dėstymo apie Europą patirtimi VDU, praskleidė uždangą – kaip anuomet sutirštindavo, ironizuodavo, dramatizuodavo. Na, ir viskas gi vardan geresnio įsidėmėjimo, viskas vardan tos… Europos! Ir kaip pranešėjas teigė,  turbūt kažką mes – ir dėstytojai, ir politikai, ir visa plačioji publika – darėme teisingai: pasitikėjimas tąja Europa būtent Lietuvoje yra labai didelis. O vienas profesoriaus juokelis, kodėl britams reikėjo Brexit‘o – prajuokino visą susirinkusią auditoriją.

Justina Klyvienė, Inovacijų laboratorijos „Future Leadership“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė savo pranešime „Inovatyvus mąstymas – jūsų super galia“ teigė, kad per paskutinius 50 metų visuomenėje įvyko daugiau pokyčių nei per visą žmonijos istoriją, todėl inovatyvus mąstymas (kurį sudaro testavimas ir klaidos,  greitas eksperimentavimas, nuolatinis kūrybiškumo ugdymas, empatiškas įsigilinimas į kito poreikius, tęstinumas ir darymas)– itin svarbus. Tam, kad pastebėtumėte, kokie yra iššūkiai – verta savęs klausti: kas mus stebina? ką turėtume daryti, ko dar nedarome? kas yra kitaip negu tu tikėtumeisi? ką turėtume išmokti?. Eksperimentų greitis tampa sėkmės faktoriumi. O mūsų inovatyvų mąstymą skatina: hobiai, skirtingi šaltiniai, skirtingos kūrybiškumo kalbos, signalai, tendencijos. Dirbtinis intelektas jau tampa įprastas mokyklose. Honkonge kai kuriose vidurinėse mokyklose jau naudojama AI programa, kurią sukūrė „Find Solutions AI” kuri matuoja mokinių veidų raumenų mikro judesius ir nustato įvairias neigiamas ir teigiamas emocijas. Mokytojai gali stebėti emocinius pokyčius, motyvaciją ir įsitraukimą. Ir jei šiandienos mokyklose svarbu darbo įdomumas, karjeros įgūdžiai, laipsniai ir sertifikatai, akredituoti mokytojai klasėje, ekspertų sukurtos programos, mokymosi institucijos, valstybiniai egzaminai ir literatūra – tai ateities mokyklose išryškės poveikio, galimybių ir skirtingų pajamų šaltinių, fanų, sekėjų, reitingų, socialinio tinklo, minios reitinguojamų mokytojų, koučerių, kitų mokinių, demo, forumų, laboratorijų, patirčių, projektų ir renginių, socialinių platformų (Youtube, WhatsUpp), simuliacijų svarba.

Pranešimą intriguojančiu pavadinimu „ES LT UT GG“ pristatė asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ atstovas Arminas Varanauskas, kuris teigė, kad ES temas galima atrasti ir jas komunikuoti ne tik istorijos ar geografijos pamokose, bet ir fizikos, informatikos, matematikos (kiek puodelių kapučino per dieną lietuviams kainuoja ES?) pamokose.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro projektų koordinatorė Justina Jablonskaitė pristatė švietimo bendruomenėms naują, inovatyvų 5–8 klasių moksleiviams skirtą vadovėlį „Jaunas ir pilietiškas“, kurio pagrindinis tikslas – ugdyti laisvą, socialiai sąmoningą ir už save atsakingą jauną žmogų.

Popietinėje dalyje vyko paraleliniai mokymai apie  inovacijų kūrimo metodikas ir pritaikymą, mokant apie ES (Justina Klyvienė, Inovacijų laboratorijos „Future Leadership“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė) bei  ES temų integracijos kūrybinės dirbtuvės (Arminas Varanauskas ir Neda Žutautaitė, Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ atstovai), o renginio pabagoje mokytojus pakvietėme į ekskursijas su gidu po Birštoną.

Renginio nuotraukų galerija yra čia.