Kauno kolegijos Verslo fakultetas kartu su Čenstakavos aukštąja vadybos mokykla ir Kauno Europe Direct centru 2024 metais įgyvendino tarptautinį tyrimą „Atsakingas vartojimas Lietuvos ir Lenkijos akademinio jaunimo požiūriu“. Tyrimo metu buvo apklausti šių šalių aukštųjų mokyklų studentai. Projekto tikslas – įvertinti jaunimo žinias, nuostatas ir elgesį, susijusį su darniu vartojimu bei pateikti rekomendacijas informuotumo ir praktinių įgūdžių ugdymui.

Diana Lukoševičiūtė-Burneikienė, Kauno Europe Direct centro vadovė, džiaugėsi, kad iniciatyvos atsakingo vartojimo srityje jau tapo ilgamete tradicija: „Kauno Europe Direct kartu su Kauno kolegijos Verslo fakultetu jau ne vienerius metus organizuoja ekspertinius renginius kolegijos bendruomenei atsakingo vartojimo temomis. Kviečiame žiedinės ekonomikos ekspertus, aktyviai veikiančius tvarumo srityje nevyriausybininkus, atliekų tvarkymo ir vartotojų teisių specialistus. Taip pat šiomis temomis buvo paruošta ne viena protmūšio tipo ar kitokia interaktyvi priemonė, netradiciniu būdu skatinanti atsakingą vartojimą.“

Darnumo žinių ir praktikos atotrūkis

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darnus vartojimas tiek Lietuvos, tiek Lenkijos akademinio jaunimo tarpe suvokiamas labai panašiai. Jaunimas pasižymi gerai įsisavintomis žiniomis apie darnumą – jie turi stiprų teorinį pagrindą apie atsakingo vartojimo principus ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus. Be to, studentai dažniausiai deklaruoja teigiamą požiūrį į darnią elgseną, pripažįsta atsakingo vartojimo svarbą. Vis dėlto tyrimas parodė priešpriešą: daugelis respondentų savo elgesį apibūdina kaip darnią elgseną, nors realybėje šios vertybės retai atsispindi jų kasdieniuose sprendimuose. Tai ypač pastebima maisto produktų ar drabužių pirkime, kur studentai dažniau teikia prioritetą kainai ar patogumui, o ne tvarumo kriterijams. Nors jaunimas turi pozityvias nuostatas darnumo klausimais, šios vertybės dar nėra visiškai įtvirtintos jų praktinėje elgsenoje.

Analizė atskleidė, kad tiek maisto produktų, tiek rūbų pirkimo sprendimus daugiausia lemia finansiniai bei kokybiniai veiksniai, o atsakingo vartojimo principai neretai lieka antraeiliai. Renkantis rūbus, pagrindiniais prioritetais studentai įvardija kainą ir kokybę. Tuo tarpu socialiai atsakingi pasirinkimai, tokie kaip rūbų gamyboje naudotų ekologiškų medžiagų svarba ar vietinė gamyba, buvo akcentuojami žymiai rečiau. Panaši situacija matoma ir maisto sektoriuje, kaina išlieka dominuojančiu veiksniu, sudėtis taip pat yra svarbi, tačiau ekologinis aspektas rūpi tik pusei respondentų, o draugiškumas aplinkai – 48,2 proc.

Šie duomenys aiškiai parodo teorinių žinių ir praktinės elgsenos atotrūkį. Nepaisant to, kad dauguma jaunuolių deklaruoja teigiamas nuostatas darnumo klausimais, realioje elgsenoje šie principai pralaimi vietą kainos ir patogumo kriterijams. Tokia situacija pabrėžia būtinybę toliau plėtoti atsakingo vartojimo švietimo iniciatyvas. Tai apima ne tik informacijos sklaidą, bet ir aktyvesnį tvarumo principų integravimą į kasdienį gyvenimą per ugdymo programas ir visuomenės sąmoningumo skatinimą.

Nuo idėjos iki ilgalaikio poveikio

Kauno kolegijos įgyvendintas projektas ne tik praturtino žinias apie jaunimo požiūrį į atsakingą vartojimą, bet ir tapo postūmiu svarbioms iniciatyvoms, kurios turės ilgalaikį poveikį. Projekto rezultatai parodė, kad darnumo tematika yra aktuali ir tarpdisciplininė. Projekto svarbą pabrėžė ir Aušra Arminienė, Vadybos ir teisės katedros vedėja: „Pagrindinis projekto tikslas – plėtoti mokslo taikomąją veiklą, atliepiant Jungtinių Tautų iškeltus darnaus vystymosi tikslus bei akcentuojant atsakingo vartojimo ir tvaraus gyvenimo būdo svarbą. Kolegijos dėstytojų, darbuotojų, Lietuvos bei Lenkijos studentų ir socialinių partnerių bendradarbiavimas ne tik padėjo sklandžiai įgyvendinti projekto veiklas, bet ir skatina naujoms idėjoms ateityje, stiprinant tarptautiškumą ir mokslo taikomąją veiklą.“

Projekto metu surinkta informacija yra praktiškai pritaikoma įvairiose srityse. Visų pirma, atsakingo vartojimo tematika toliau kryptingai vystoma Kauno kolegijoje, integruojant ją į darnaus vystymosi tyrėjų grupės veiklą. Ši grupė siekia ne tik gilinti akademines žinias, bet ir skatinti visuomenės diskusijas apie atsakingo vartojimo įtaką socialiniams bei ekonominiams procesams. Tyrimo metu surinkti duomenys gali būti įtraukiami į kolegijos studijų medžiagą, ugdant marketingo, pardavimų valdymo ir verslo specialistus, kurie bus pasirengę realiai prisidėti prie tvarios ateities kūrimo.

Projekto rezultatai taip pat atvėrė duris naujoms galimybėms. Surinktos įžvalgos leidžia gilintis į šiuos klausimus, plėtoti projektinę veiklą ir tarptautinius bendradarbiavimo ryšius. Vienas reikšmingiausių šio projekto aspektų buvo galimybė palyginti Lietuvos ir Lenkijos jaunimo požiūrį į atsakingą vartojimą, o tai suteikė pagrindą platesnei diskusijai apie darnumo suvokimą skirtingose kultūrinėse aplinkose.

Be praktinių taikymo galimybių, projekto indėlis atsispindi ir akademinėje sferoje. Tarptautinė publikacija apie darnumo žinių ir elgsenos ryšį ne tik papildė mokslinių žinių lauką, bet ir skatina platesnį dialogą tarp tyrėjų, pedagogų ir politikos formuotojų. Šios publikacijos yra svarbus įrankis ne tik akademinei bendruomenei, bet ir tiems, kurie siekia įgyvendinti realius pokyčius. Projekto įdirbis neapsiriboja vien tyrimų rezultatais. Jis tampa svarbia platforma tolimesnėms studijoms bei tyrimams, orientuotiems į tvarią ateitį.

Kaip teigia Komunikacijos katedros docentė dr. Rasa Bartkutė: : „Žmonija nuo neatmenamų laikų vystėsi vartojimo vedina. Siekis gyventi geriau skatino didžius išradimus, inovacijas. Tačiau XXI amžiaus vartojimas, nepaisant skurdą ir badą patiriančius, ima naikinti aplinką, be kurios žmogus gyventi negali. Kur suklydome? Ką daryti kitaip? Kaip pereiti prie saikingo vartojimo? Tai tik keli klausimai, į kuriuos atsakymų ieškosime ir pasibaigus projektui.“

 

Kauno kolegijos informacija