Šių metų vasario 27 dieną Europe Direct centrų Lietuvoje  tinklas kartu su ES Komisijos atstovybe ir Europos Parlamento biuru Lietuvoje pradėjo diskusijų ciklą ,,Ką tavo labui daro Europa‘‘, skirtą vyresnijų klasių moksleiviams, akademinei bendruomenei ir visiems, besidomintimes dabartinėmis aktualijomis.. Pirmąją nuotolinę paskaitą „Ukraina: prie ES ir prieš Rusiją” vedė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas.

Profesorius paskaitą pradėjo nuo tautinio identiteto apibrėžimo ir raidos paaiškinimo. Kaip pavyzdį M. Jurkynas pasirinko Lietuvos tautinio identiteto atvejį. Seniau (prieš ~500 metų) buvimas lietuviu buvo suprantamas kaip pavaldumas karaliui, todėl ir ukrainiečiai bei baltarusiai galėjo save vadinti lietuviais. Didžioji Prancūzijos revoliucija kardinaliai pakeitė šį supratimą, todėl dabar tautinis identitetas siejamas su kalba, kultūra, istorija, papročiais. Profesorius priminė ir Simono Daukanto Lietuvos istorijos parašytos lietuviškai svarbą ir tai, kaip ji paskatino J. Basanavičių atsiversti į lietuviškumą bei ,,Aušroje‘‘ budinti lietuvių tautinę savimonę.

Tuo tarpu dabartinė rusiškoji tapatybė konstruojama ant SSRS pagrindo. Pavyzdžiui, 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių atidarymo metu buvo galima išvysti sovietinių simbolių elementus, kurie Rusijai asocijuojasi su jos didybe, buvimu vienu iš galios centrų pasaulyje.  Rusijoje toks naratyvas palaikomas, nes jos diktatorius SSRS žlugimą laiko didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa. Kadangi didžiosios Rusijos vizija įsišaknijusi V. Putino galvoje, juokaujama, kad imdamasis karo prieš Ukrainą jis tarėsi su Petru I, Jekaterina Didžiąją bei Ivanu Rūsčiuoju.

Putino Rusija dar iki karo Ukrainoje pradžios vykdė agresyvią užsienio bei vidaus politiką (Krymo bei Dombaso laikina okupacija; karas prieš Gruziją; susidorojimas su politiniais oponentais; žmogaus teisių Rusijoje pažeidinėjimai ir t.t.). Tuo tarpu Vakarai laikosi visiškai priešingos politikos – puoselėja demokratiją, žmogaus teises, laikosi rinkos ekonomikos bei įstatymo viršenybės. Tai skatina posocialistines valstybes atsigręžti į Vakarus, taip pat ir Ukrainą. To pasekoje V. Putinas kuria naratyvą, kad Vakarai yra grėsmė Rusijai ir siekia pavergti Ukrainą, kurią Rusija laiko savo įtakos zonos dalimi. Kaip teigė JAV politologas Zbigniew Brzeziński,  Rusija be Ukrainos – ne imperija. V. Putino supratimu Ukraina kaip valstybė buvo sukurta bolševikų ir yra Rusijos dalis, o dabartinis jos noras atsiriboti nuo Rusijos reiškia, kad ukrainiečiai yra neonaciai.

Žiūrint iš istorinės perspektyvos Ukrainą galima laikyti tikrąją Rusija. Ukraina į Rusijos įtaką pateko tik po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Nuo tada ji siekė laisvės ir 1917 m. atkūrė nepriklausomybę, bet ja pasidžiaugė neilgai, nes 1918 m. jėga buvo įtraukta į Sovietų Sąjungą. Po SSRS žlugimo 90 proc. ukrainiečių referendume balsavo už nepriklausomybę.

Siekiant tapti Vakarų dalimi Ukrainai reikia ne tik laimėti karą bet ir atlikti ,,euroremontą‘‘ šalies viduje, kurioje yra problemų su teismų šališkumu, korupcija, teisėsaugos darbu ir t.t. Nepaisant to, Europos Sąjungai Ukraina buvo prioritetas Rytų partnerystes programoje ( bevizis režimas; Asociacijos susitarimas) , o 2022 m. Ukrainai suteiktas oficialus kandidatės statusas. Europos Sąjunga Ukrainą remia tiek karine, tiek humanitarine pagalba, o labiausiai procentaliai nuo savo gynybos biudžeto Ukrainai skiria Baltijos šalys (daugiausia Estija 44,5 proc.).

Straipsnį parengė Kauno Europe Direct praktikantė, VDU PMDF studentė Žavinta Škarnulytė

Visą diskusijos įrašą žiūrėkite čia.