Suskaičiavus  4 žaidimų rezultatus 2026 m. Kauno „Europrotų” finale  karūnavome EINA SAU!, Ji, per 16-ka mūsų protmūšio gyvavimo sezonų, tapo nugalėtoja jau 6-ąjį kartą! Komanda pirmumo teise išsirinko ES Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių (Citizens, Equality, Rights and Values – CERV) programos kontaktinio punkto įsteigtą prizą. Antrieji – GRAŽUS KAUNAS – pasirinko skėčius (Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje prizą),  o užėmusieji trečiąją vietą PUMPURĖLIAI išėjo namo su Kauno savivaldybės prizu. Sveikiname!

Finalas buvo smagus ir dėl to, kad nė viena komanda neliko be prizų – jų užteko visiems,  už tai (taip pat – už teminių klausimų sukūrimą) dėkojame žaidimo partneriams: Europos Parlamento nariams prof. Liudui Mažyliui ir Petrui Auštrevičiui, Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje (į finalą atvykusi atstovė Aneta  atvežė ir dar 2 paguodos prizus), Europos vartotojų centrui, Kauno m. savivaldybei, VšĮ „Kaunas IN”, VšĮ „Žaliasis taškas“, ES Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių (Citizens, Equality, Rights and Values – CERV) programos nacionaliniam punktui, EURES.

Dėkojame ir mus svetingai priėmusiam restoranui „Bernelių užeiga“, kuris kiekvieno žaidimo komandą – nugalėtoją vaišino gardžiais cepelinais.

Komandos EINA SAU ir GRAŽUS KAUNAS finale pakartojo pirmojo žaidimo situaciją: surinko po vienodą balų skaičių. Vėl tik, laikantis taisyklės,  restorano ”Bernelių užeiga” cepelinai atiteko GRAŽIAM KAUNUI.  Karūnuotieji EINA SAU! dėl to nepergyveno – jie  buvo jau sotūs cepelinais ir  dar laimėjo Benjamino Mašalaičio prizą trečiame žaidime!

O kaip mums sekėsi sužaisti finale?

Lietuvos ir Europos ture visi sutartinai sutikome, kad geriausi lenkai yra lietuviai. Žinojome, koks Paryžiaus laikrodžio piešinys patvirtina, kad Henrikas III valdė  Lietuvą bei apie įkurtą „Lietuvos sodų“ skverą. Tačiau sovietmečiu Lietuvai vertingą meno kūrinių kolekciją dovanojusį M. Žilinską (iš pradžių KGB siūlytą vadinti pagal plaukų spalvą) kai kas išvadino Kaštonu ir Juodžiu. Mūsų komandos Miuncheno rotušės varpų melodijoje „išgirdo“ ne tik minimą Taravą (teisingai atsakė  EINA SAU ir GRAŽUS KAUNAS), bet ir Tilžę, Karaliaučių ar Mažąją Lietuvą. Pasirodo, alektorofobai bijo ne tik vištų (teisingo atsakymo nežinojo niekas), bet kryžiaus, vilkų, pelkių, skiepų, aplinkos taršos, kiaulių, elektros ir net tautinių mažumų!

Europos Sąjungos turas  – nelengvai „įkandamas“, jame geriausias žinias pademonstravo AKADEMINIS POLITOLOGŲ KLUBAS (vieninteliai teisingai atsakę į europarlamentaro Petro Auštrevičiaus vaizdinį klausimą, kiek valstybių dalyvavo pirmuosiuose Europos Parlamento rinkimuose 1979 m.). Įvairios  spėlionės, kiek gi referendumų būta Jungtinėje Karalystėje dėl pasilikimo ES. Užtat žinojome, kokioje valstybėje pastaruosius rinkimus laimėjo proeuropietiškos jėgos (europarlamentaro prof. Liudo Mažylio klausimas)  bei koks yra vienas naudingiausių  ES sprendimų, šiemet minintis 35 metus ,– bendrasis pagalbos numeris 112.

Vengrijos ture paaiškėjo puikios komandų žinios apie pabėgimo kambarių atsiradimą, Gražiųjų merginų slėnį Egeryje ir Balatono ežerą. O štai husarų pavadinimas kilo ne tik nuo žąsų pavadinimo (jį  žinojo GRAŽUS KAUNAS), bet ir nuo fazanų, stručių, erelių ir varnų.

Tuo tarpu apie Sabonių vengrišką kilmę beveik visi žinojome; prisiminėme ir po Lietuvą važinėjusius Ikarusus… O štai, kaip karalius Leopoldas II, sėsdamas į sostą 1790 m., pademonstravo, kad jam rūpi abiejų tautų interesai – nežinojo niekas: manyta, kad: atsisėdo ant 2-jų sostų, sveikinosi ar prisiekė dvejomis kalbomis.  Siunčiame virtualų išradingumo prizą DRAUGAMS už tai, kad karalius užsisakė vengriško guliašo ir austrišką šnicelį!

Vokietijos ture aiškinome, kad Rotenburgo pavadinimą patvirtina stogai, vartai, kalnai ir kampai; žinojome, kaip dabar vadinasi avalynės firma „Ruda“ (EUROBOKŠTAMS  atsakymas buvo tiesiai prieš nosį – ant vieno iš narių bliuzono „Puma“ – žr. nuotrauką),  kelintais metais mirė rašytojas T. Manas. Kiečiausiu riešutėliu (nepadėjo net užuominos)  tapo klausimas apie kompozitoriaus J. Bramso sonatos schemą: sutrumpinęs sonatą jis atsisakė ketvirčio honoraro – to neįspėjo niekas. Muzikai iš mūsų nekokie, bet užtat geri futbolo žinovai!

Neįtikėtina, tačiau Vaizdų ture niekas neatpažino Vytauto ženklo Lenkijos miesto herbe, manyta, kad tai buvo Vaza ar Jogaila. Nepataikėm ir su Varšuvos tilto statytoju (bei bendrapavardžiu vienos transporto priemonės stabdytoju) : vietoje Kerbedžio („Sustok traukiny!“) statėme ir stabdėme su inkaru, šlagbaumu, milicininku, Minkovskiu, Vileišiu ar …Pilsudskiu. Visgi puikiai žinojome, kokį skonį tikrovėje turėjo Bochnios herbe pavaizduoti įrankiai, kur 1775 m. buvo Europos geografinis centras. Lenoną Prahoje atpažinome ir žinojome, kas nuvyko vienintelį kartą į užsienį  savo valdymo metais (A. Smetona), tačiau „Becherovką“ sumaišėm su krištolu ir Bohemijos stiklu.

Štai taip, džiaugdamiesi teisingais atsakymais, padejuodami dėl neįspėtų, aiškindamiesi su stalo kaimynais  (nes liepė ne tą atsakymą rašyti), bet su gera nuotaika paplodami sau ir kitiems, mes užbaigėme 16-uosius Kauno Europrotus.

Visiems tariame ačiū  – už tai, kad skyrėte visus keturis kovo vakarus Europrotams ir ateidavote gliaudyti klausimų apie Europą su šypsenomis, gera nuotaika ir azartu! Ačiū mūsų daugelio klausimų autoriui Benjaminui Mašalaičiui, finalinio žaidimo viešniai – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotojai Anetai, mūsų komandai – Simonui ir VDU praktikantei Vaivai, už finalo žaidimo emocijų fiksavimą – Kristinai Valasevičienei.

Linkime gražaus ir šviesaus pavasario, ir iki sekančių susitikimų!

Renginio nuotraukos: https://bit.ly/4t2Ugq6