Nei lietus išgąsdino, nei tą patį vakarą vykusios „Žalgirio” rungtynės paviliojo norinčiųjų daugiau apie Kauno aukso amžiaus – tarpukario (1919-1939 m.) architektūros grynuolius sužinoti kauniečių, susirinkusių į antrąją ekskursiją „Kodėl Europos paveldas ir UNESCO?“. Unikaliai Kauno tarpukario architektūrai, kaip svarbiam Europos istorijai, kultūrai ir integracijai paveldo objektui 2014 m. suteiktas Europos paveldo ženklas – vieninteliam objektui Lietuvoje. 2023 m. ji tapo penktąja prestižinį UNESCO statusą turinčia vertybe. Kauno karininkų ramovė, kino teatras „Romuva”, Pieno centras, „Pažangos” rūmai, Teisingumo ministerija, M.K. Čiurlionio dailės muziejus, bene kiekvienas V. Putvinskio gatvės pastatas – keliavome apie , o kai kur ir – po daugelį iš 44 mūsų pastatų, turinčių Europos paveldo ženklą, o už įdomias ir savitas to laikmečio istorijas dėkojame puikiai gidei Liudai Vitkienei.
Tikrąją Europos dieną, gegužės 9 d. paminėjome Mokslo ir inovacijų sklaidos centre „Mokslo sala“: trumpoje ekskursijoje susipažinome su šio unikalaus mokslo infrastruktūros projekto sukūrimo procesu, architektūrine koncepcija, ekspozicijos (kur mokslas pažįstamas per patirtį) formavimo principais, jos pritaikymo ir naudojimo galimybėmis. ES investicijos ženkliai prisidėjo prie šio centro sukūrimo – tam buvo skirta virš 18 mln. eurų ES lėšų. Apsilankėme ir planetariumo seanse „Explore“, apžvelgusiame daugelio mokslininkų (M. Koperniko, J. Keplerio, T. Brahe ir kt.) atradimus ir gamtos dėsnius, kuriuos žmonės senovėje turėjo suprasti ir atrasti.