Š.m. sausio – vasario mėnesiais Lietuvos, Latvijos, Vokietijos ir Portugalijos jauni žmonės (15 – 29 metų)  rinko vieni kitų valstybių gražiausio dizaino progines 2 eurų monetas. Latvijos 10-ųjų euro metinių proga tokią veiklą iniciavo mūsų kolegos  Jēkabpils Europe Direct centras (Latvija), o minėtose šalyse prisijungėme mes: Kauno Europe Direct centras, du Vokietijos Europe Direct centrai: Bocholt ir Stuttgart bei Área Metropolitana de Lisboa Europe Direct centras iš Portugalijos.

Lietuvos, Latvijos, Vokietijos ir Portugalijos jaunimas balsavo atskirai už kiekvienos rinkimuose dalyvaujančios šalies monetas, išskyrus savo šalies monetas. Gražiausio dizaino 2 eurų progines lietuviškas monetas virtualiu būdu rinko 198 jaunieji latviai, vokiečiai ir portugalai.

Pati gražiausia Lietuvos euro moneta buvo išrinkta 2017 metų Vilniui skirta moneta, kurios centre pavaizduotas Lietuvos sostinės Vilniaus architektūrinis ansamblis. Už ją balsavo 70 asmenų.

Vos trimis balsais, surinkusi 67 balsus, antroje vietoje – 2015 m. išleista moneta, skirta lietuvių kalbai. Šioje monetoje  pavaizduotas žodis „AČIŪ“ – vienas iš gražiausių lietuvių kalbos žodžių, kuriam užrašyti panaudotas originalus lietuviškas šriftas. Jis specialiai sukurtas remiantis lotynišku šriftu, siekiant geriau sujungti dažniausiai lietuvių kalboje vartojamas raides, lietuviškos spaudos atkūrimo šimtmečiui paminėti. Žodžio „AČIŪ“ fone, kaip raidžių dėlionė, pavaizduotos visos lietuvių kalbos raidės.

52 balsus ir trečiąją vietą pelnė 2023 m. Lietuvos proginė moneta „Vienybė su Ukraina“. Monetos centre pavaizduota stilizuota saulėgrąža, kurios žiedlapiai – tarsi susikibusių rankomis, apsikabinusių, saugančių vienas kitą žmonių siluetai, įkūnijantys vienybę, palaikymą ir buvimo kartu stiprybę. Saulėgrąža meninėmis priemonėmis komponuojama kaip kylanti saulė – naujos pradžios viltis, kylantys paukščiai – laisvė, viltis ir drąsa, ir žmonės, pakylantys virš aplinkybių ir niekada nesitaikstantys su primesta valia, taip darant aliuziją į tuos, kurie paaukojo savo gyvybes, ir į išskrendančias jų sielas. Kompozicijoje taip pat iškalti įrašai „LIETUVA“ ir „KARTU SU UKRAINA“.

Latvijoje per 10 euro gyvavimo metų buvo išleista 14 proginių 2 eurų nominalo monetų. Gražiausia moneta išrinkta 2023 metų moneta, vaizduojanti vieną iš Ukrainos žmonių simbolių kovoje už taiką – saulėgrąžą su užrašu “SLAVA UKRAINI!”, kuri surinko 72 balsus. Antroje vietoje –  2014 metų moneta, skirta Rygai – 2014 metų Europos kultūros sostinei su panoraminiu Rygos vaizdu centre. Tai pirmoji Latvijos proginė euro valiutos moneta (44 balsai). Trečioje vietoje – 2022 metų moneta su stilizuotu finansinio raštingumo ir žinių medžiu, skirta Latvijos centrinio banko šimtmečiui (39 balsai).

Portugalijoje daugiausiai balsų sulaukė 2007 m. euro moneta, skirta Portugalijos pirmininkavimui ES, kurios centre pavaizduotas kamštinis ąžuolas, po šakomis kairėje kamieno pusėje pavaizduotas Portugalijos herbas, o dešinėje – žodis „PORTUGAL“, išdėstytas per tris eilutes – ji sulaukė 54 balsų. Antroje vietoje (39 balsai) – 2011 m. moneta, išleista portugalų tyrinėtojo Fernão Mendes Pinto, kurio atradimai ir nuotykiai Azijos šalyse ir jūrose aprašyti po jo mirties išleistoje knygoje „Peregrinação“ (Piligrimystė), 500-ųjų gimimo metinių proga. Monetos centre iškaltas burinis laivas, plaukiantis jūra, kurią vaizduoja bangos formos žodžiai, reiškiantys Portugaliją, Lisaboną, jo knygos ir kai kurių kelionių vietų pavadinimus. Po žodžiais per vidurį matyti šalies pavadinimas „Portugal“. Tyrinėtojo vardas iškaltas puslankiu palei viršutinį vidinės dalies kraštą, tarp metų „1511“ ir „2011“. Trečioji vieta (29 balsai) 2023 metų monetai – „Taika tarp tautų“. Monetoje spindulių forma pavaizduotas žodis „PAZ“ (TAIKA) 16 oficialiųjų kalbų, vartojamų visose 20 euro zonos šalių nuo 2023 m. sausio mėn.

Jaunieji lietuviai, latviai ir portugalai gražiausia Vokietijos 2 eurų moneta išrinko 2007 metų monetą, kurioje pavaizduota Švarino pilis, taip pat yra užrašas „Mecklenburg-Vorpommern“ – Meklenburgo-Pomeranijos federacinė žemė, kurioje yra ši pilis (73 balsai). Antroji vieta – 2016 metų moneta, kurioje iškaltas iš visame pasaulyje žinomų Cvingerio rūmų (Dresdenas) vidinio kiemo atsiveriantis vaizdas į Karūnos vartus, apačioje pavadinimas „SACHSEN“ (Saksonija), surinkusi 65 balsus. Trečiąją vietą užėmė 2023 metų moneta, skirta 1275-osioms frankų karaliaus ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio Didžiojo (748–814) gimimo metinėms, kurioje pavaizduoti du to meto elementai: Karolio Didžiojo asmeninė monograma ir Acheno katedros oktagonas. Šie abu motyvai subtiliai sulieti į savitą meno kūrinį. Ši moneta, novatoriška duoklė išskirtinei Europos istorijos asmenybei, surinko 60 balsų.

Kiekviena eurozonos šalis gali išleisti po dvi progines monetas per metus. Šių monetų charakteristikos ir viena – bendroji – pusė yra tokios pat kaip ir įprastų 2 eurų monetų. Jos skiriasi tik nacionalinės pusės dizainu, skirtu kokiai nors progai paminėti. Kaip proginės gali būti išleidžiamos tik 2 eurų nominalo monetos. Proginės monetos yra teisėta atsiskaitymo priemonė visoje euro zonoje. Tai reiškia, kad jomis galima atsiskaityti ir jas privaloma priimti kaip ir visas kitas eurų monetas.