Antrojo Europrotų žaidimo klausimai pasirodė esantys gan sunkoki – tai akivaizdžiai pasireiškė  ir surinktų balų skaičiumi skaičiavimo lentelėje, ir džiaugsmo šūksnius pertraukiančiomis dejonėmis žaidimo metu, ir skundais po žaidimo (įtariame, truputį apsimestiniais), kad jau smegenys ištino. Bet geros nuotaikos tai visai nesugadino ir visi išsiskirstėm šypsodamiesi bei jau laukdami kito trečiadienio, kuriame – beveik pažadėtas daugelio klausimų autorius Benjaminas Mašalaitis.  Laurus šiame žaidime nusiskynė ir restorano ”Bokštas“ skanųjį prizą pasiėmė vėl  EINA SAU!, antrieji liko EUROBOKŠTAI, o tretieji – DRAUGAI.

O mes apžvelkime, kokie gi buvo tie klausimai, tapę kietais riešutėliais.

Ir štai, pirmąjame ture ”Raidės E U” apie išradimą, sujungusį du žinomus gaminius ir sumažinusį nešikų skaičių – niekas nesusigaudė, kad tai paprasčiausiai buvo lagaminas ir rateliai, o manė, kad: bepilotis kurjeris, eskalatorius, konvejerio juosta ar keltuvas. Vienas labiausiai intriguojančių klausimų pasirodė apie į Napoleono ir Marijos Luizos vestuvėse atvykusius į pokylio pradžią nekviestus 3 girtus ir 3 blaivius svečius – tik DRAUGAI įspėjo, kad tai ugniagesiai, nes kitos komandos manė, kad tai: muškietininkai, juokdariai, budeliai ar net revoliucionieriai. Vieninteliai EINA SAU žinojo tikslų viešbučio rūsiuose atrastos E. Hemingvėjaus knygos pavadinimą. O ko jau mūsų komandos į Raudonkepuraitės kraitelę senelei nepridėjo: ne tik vyno butelį (tai ir buvo teisingas atsakymas), bet ir alaus, vermuto ir degtinės. O štai, kur prieš karą įsikūrė diplomatų vilos, apie latvių Majos šventę ar rašytojo A. Diuma gyvenimo peripetijas neblogai išmano dauguma komandų.

Antrasis turas „Lietuvos vietovardžiai“ pasirodė dar sunkesnis. O sunkiausias klausimas (bet ir įdomiausias, kaip teigė laimėtojai EINA SAU!) – apie upelio, ištekančio iš Lūkšto ežero, pavadinimą, kuris sutapo su klausime esančiu pertekliniu elementu – jo taip pat nepavyko įspėti niekam. Apie iš legendos apie ponus, besipliekusius viena vežimo detale – iena (Taujėnai), atsiradusį miestelio pavadinimą žinojo tik EUROBOKŠTAI IR EINA SAU!, kiti bandė atkurti tokius su vežimu ar muštynėmis susijusius pavadinimus kaip Pliekšiai, Kultuvėnai, Vėžaičiai, Račiai, Stipinai. Daugiau nei pusė komandų sumaišė Visaginą su Jonava, bet kur užtvenkus Nemuną paskendo banginis – beveik visi žinojo. Tik PUMPURĖLIAI (matyt, poetai) teisingai pataisė iškraipytą J. Meko eilėraštį ir vietoj žodžio „sūris“ įrašė „Rambynas“.

Trečiasis turas atskleidė, kad geriausi Balkanų žinovai yra LUKTELK!, kurie čia surinko 8 balus. Tik kas išsiliejo 1917 m. gaisro Salonikuose metu – visi žinojo. O kur Aleksandras Makedonietis įkurdino Heraklį ir  Dzeusą, nors ir „atsukusius vienas kitam užpakalius“, susigaudė tik EUROBOKŠTAI ir YABADABADOO – monetoje, kiti juos bandė įkurdinti freskoje, Olimpo kalne, skulptūroje, pozicijoje ir arenoje. Tik EUROBOKŠTAI žinojo, kad Kragujevacas buvo ir Serbijos sostinė, kiti manė, kad tai Riterių respublika, seniausias senamiestis ar sostinė, mažiausias miestas ar teisingumo tvirtovė.

Ir Austrijos-Šveicarijos turas privertė gerokai sukti galvas. Austrų išradėjui, norėjusiam oro baliono pakėlimui pasitelkti erelį, esantį daugelyje monetų, mūsų komandos siūlė geriau įkinkyti žirgus, auksą, malūną, vandenilį, karalių ar banką. Kaip dar vadinamas Stelvio kalnas – „Trijų kalbų kalnu“ žinojo tik ŠEP‘as ir EINA SAU!, kiti gi manė, kad tai „Trijų varnų, sienų ar karūnų tiltas“. Bet jau kad bites (klausime apie papildomą, bet nepasiteisinusią darbo jėgą Austrijoje) sumaišysime su mulais ir kupranugariais… Tik vieni EINA SAU! kažkaip iškapstė teisingą atsakymą. Ir ko tiktai, pasak mūsų komandų, šveicarų tapytojas Klimtas nepritaisė prie savo darbo priemonės (molberto): rankeną, pagalvę, atraminę ir papildomą koją, minkštą kėdę, rašalo kapsulę, stalčių dažams ir šratinuką. O Šveicarijos skaidriausia firma be Swarovski (tai ir buvo teisingas atsakymas), yra ir Dove, ir Rolex, ir be abejo, Šveicarijos bankas. Su šniceliu daugiau mažiau visi susitvarkėme, o štai, klausimo, kas liudija L. van Bethoveno dažną kraustymąsi – vėl neįveikė niekas.

Vaizdų ture į priekį iššoko DRAUGAI, kurie vieninteliai atpažino architektą, pravarde Gironos Gaudi. Gražuolių galeriją Miunchene mes pervadintume į Madonų muziejų ar Veneros vestibiulį. Septynios seserys (kurias paminėjo M. Mažvydas, turėjo Eglė, Žalčių karalienė ir tebeturi Doverio pakrantė) pavirto Keturiomis kurpėmis, Dešimt dukrų, Keturiomis kasomis – tik EINA SAU!, YABADABADOO ir DRAUGAI žinojo teisingą atsakymą. Ir Vienos valsas pagal suktą formuluotę mūsų komandų ausims pavirto Mendelsono maršu ir gimtadienio giesme (tik DRAUGAI čia pademonstravo absoliučią klausą).

Su tokiais suktais ir įdomiais iššūkiais, bet vis tiek gera nuotaika mes įpusėjome Europrotų turnyrą. Pamatėm, kad kai kas gyvenime keičiasi (pvz. YABADABADOO savo talentą piešti ant komandos pavadinimo lapo perdavė AKADEMINIAM POLITOLOGŲ KLUBUI), kai kas stabilu (pvz. EINA SAU! stabiliai vis kaupia restorano “Bokštas“ kuponus ir kažkada skaniai prisivalgys arba netgi mūsų klausimų autorius Benjaminas Mašalaitis jau kelintą sezoną atvyks būtent į trečiajį Europrotų žaidimą) taip kaip mėnulio potvyniai ir atoslūgiai. Bet taip ir turi būti. Trečiajame žaidime kitą trečiadienį narpliosime įdomius faktus apie Vokietiją, Europos Sąjungos aktualijas, Prancūziją ir Italiją. Iki susitikimo!