Vasario 25 d. įvyko virtualus praktinis seminaras-diskusija “Atsakingas vartojimas: ne tik Europos dokumentuose, bet ir mano kasdienybėje”, kurį organizavo Kauno Europe Direct informacijos centras ir Kauno kolegijos Verslo fakultetas. Akademinei bendruomenei ir visiems, besidomintiems tvarios aplinkos kūrimu skirtas renginys sulaukė virš 100 prisijungusių dalyvių.
Šis renginys buvo tarsi dar 2020 m. spalį abiejų organizatorių rengtos konferencijos-diskusijos “Europos žaliasis kursas: aktualijos ir perspektyvos” tąsa, tik nukreiptas į labiau praktiškas, neatsiejamas nuo kasdienybės sritis: maistą ir gyvenamąją aplinką.

Apie tai, koks brangus (išteklių ir energijos jam pagaminti/užauginti prasme) yra kasdieninis mūsų vartojamas maistas kalbėjo Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė. JT duomenimis, net 1/3 viso pagaminto maisto yra prarandama (išmetama), o maisto atliekos ES kasmet sudaro net 88 mln. tonų. Tai reikštų, kad 28 proc. žemės yra naudojama tuščiai – išmetamam maistui užauginti. Daugiausiai (net 53 proc.) maisto atliekų susidaro namų ūkiuose, o statistiškai daugiausiai maistą švaisto 15-24 metų jaunimas. Paskaičiuota, kad vidutinis lietuvis kasmet išmeta ~60 kg maisto (ES mastu statistika dar nepalankesnė – europietis kasmet išmeta net 173 kg maisto). O maisto atliekos yra net trečioje vietoje pagal poveikį klimato kaitai. Kas gi įtakoja maisto švaistymą ir kokia elgsena būtų atsakinga? Kaip to priežastis lektorė įvardijo žmones dažnai klaidinantį maisto žymėjimą, taip pat racionaliai maistą naudoti padėtų pakuočių dydžių įvairumas, pirkinių planavimas, apgalvotas pirkimas, porcijų nustatymas ir kt. Beje, ar žinojote, kad daugiausiai vandens sunaudojama pagaminti šokoladui ir jautienai?
Aplinkosauginių pokyčių iniciatorius, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ vadovas Giedrius Bučas ne tik kalba apie atsakingą vartojimą, bet tokią pasaulėžiūrą liudija ir savo gyvenimo būdu. Daug kas paties lektoriaus namuose yra atkeliavę, restauruota ir pritaikyta šiuolaikiniam gyvenimui iš jo vaikystės namų – virtualus renginio būdas suteikė galimybę visai susirinkusiai prie ekranų auditorijai tiesiogiai „pakeliauti“ po G. Bučo namus ir apžiūrėti įvarius jo aplinkoje įgyvendintus tvarios aplinkos pavyzdžius: šviestuvus, virtuvės lentynėles, durų rankenas ir kt. Pasak G. Bučo, nors daug ką dabar mes galime nusipirkti pigiai (dėl to mūsų namuose yra per daug daiktų), tačiau galiausiai vis tiek turėsime susimokėti – užterštos aplinkos, vaikų sveikatos kaina. G. Bučas yra žinomas dėl jo inicijuotų žygių renkant ir rūšiuojant šiukšles ir taip piešiant vartotojo portretą (2019 m. aplink Kauną, o 2020 m. aplink Lietuvą), jo paties kuriamose dirbtuvėlėse Panemunėje jau galima susiremontuoti daiktą (yra įrankiai, meistras, padedantis tai padaryti) – tai ne tik ugdo atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką, bet ir stiprina šeimos ryšius (kai susiremontuoti daiktą atvyksta tėvas su vaikais). O aplinkosauginių pokyčių iniciatoriaus mintyse jau bręsta naujas žygis – aplink vieną iš labiausiai pasaulyje užterštų jūrų – Baltijos jūrą.
Renginys baigėsi nuotaikingu protmūšiu ‚Apie Žaliąją Europą – linksmai“, kuriame susirungė net 44 dalyviai. 5 geriausius rezultatus pasiekę protmūšio dalyviai buvo apdovanoti organizatorių ir Lietuvos vartotojų instituto įsteigtais prizais.