Trečiajame Europrotų žaidime ilgametė mūsų žaidimų lyderė EINA SAU! 3,5 balų skirtumu iš AKADEMINIS POLITOLOGŲ KLUBAS atsikovojo pirmąją vietą, tretieji – ŠEP. Sveikiname ir su nekantrumu laukiame turnyro finalo kovo 29 d. – intriga, kuri komanda laimės ir visus metus bus Kauno Europrotais,- auga!

O belaukdami apžvelkime, kaip gi sekėsi mums trečiajame žaidime, kuriame jau dalyvavo 14 komandų: grįžo antrąjį žaidimą „praskipinę“ KOMANDA X, sąžiningai atėjo tik antrąjame žaidime prisijungę NAUJOKAI ir dar savo akimis (ir žiniomis) įsitikinti prisijungė mūsų partneriai EURES (kurių prizą kažkas pasiims finale).

Jau pirmasis turas – mūsų partnerių klausimai – staiga pasirodė sunkokas. ŠEP‘o surinkti 6,5 balai buvo pats aukščiausias balų skaičius. Šiuos – Žirgo metus kažkodėl atkakliai bandėme pervadinti Žalčio metais, o kai kam tai pasirodė Amatų, Paveldo, Aukso, Kryždirbystės ar Žibintų metai. Matuoti monetų kiekius traukinio vagonais, pasirodo, teisingai moka tik EUROBOKŠTAI, PUMPURĖLIAI ir POLITINĖS PATRANKOS. O klausimai apie Kauną daugelį paguldė ant menčių… Apie savivaldybės pastato tikrąją paskirtį – Taupomąsias kasas žinojo tik NAUJOKAI ir D.A.T.A., kiti ten bandė įkurdinti Lietuvos universitetą, Seimą, Vyriausybę, Susisiekimo ar Aplinkos ministeriją, Dramos ir kino teatrus. Apie Optimizmo architektūros terminą girdėjo tik AKADEMINIS POLITOLOGŲ KLUBAS ir NAUJOKAI. Su Kauno akcentų idėjų konkursu reikalai pradėjo gerėti, o  kodėl Lietuva naujuoju ES finansiniu laikotarpiu yra suskirstyta į 2 regionus (kad ES parama nesumažėtų) ir kokius – jau žinojo daugelis. Visiškai teisingai ES vertybes išvardijo tik DRAUGAI ir EUROBOKŠTAI (teisės viršenybė ir žmogaus teisės), Maltą jau atpažino daugelis. O štai Luvro piramidžių iš Lietuvos gyventojų per metus perdirbimui surinkto stiklo pristatėme nuo 22 iki 176; teisingą atsakymą 23 – žinojo tik ŠEP, POLITINĖS PATRANKOS IR EUROBOKŠTAI.

Ir turas apie Balkanus pasirodė nelengvas. Pirmasis klausimas apie Zagrebo senamiestį ėjosi visai lengvai, o štai Rumeliją vietoj Turkijos daugelis priskyrė Makedonijai ir Albanijai. Grybelius (kuriais restauratoriai gąsdino diktatorių N. Čaušesku) priskyrėme erkutėms, šiurpuliukams ar net drugeliams. Kaip vadina Belgrado prabangią gatvę žinojo tik EUROBOKŠTAI. Dulsinėją bandėm perkrikštyti į Džiuljetą, Esmeraldą, Eleną ir Pelenę. O kad kariai negirtuokliautų, bulgarų valdovas įsakė sunaikinti ne tik vynuogynus (tai ir buvo teisingas atsakymas), bet ir bravorus, bokalus, apynius ir net aludarius (dėl visa ko). Na, o klausimą apie metro įveikė visos komandos.

Įvairių klausimų ture JAV anglų karininkams „už neutralius nuopelnus“ surengtą puotą vietoj Padėkos dienos pervadinome į Bostono arbatėlę, Viskio puotą, Vienos balių ar net Paskutinę vakarienę. Pasirodo, mūsų komandos – kieti chemijos žinovai ir puikiai žinojo, ką atrado mokslininkė M. Perėj (dėl ko jos tiesiog negalėjo nepriimti į Prancūzijos mokslų akademiją). Apie LEGO pavadinimo kilmę teisingai atsakė ŠEP ir D.A.T.A., kiti gi prirašė kitokių keturių raidžių pavadinimų, tarp kurių dominavo NIKE. Sužinojom, kad Žemaitijoje zalietomis buvo vadinamos ne tik piršlybos (niekas nežinojo teisingo atsakymo), bet ir sagos, varlės, salotos, potvyniai, skėčiai, kepurės ir monetos. Ir kas buvo įkurta po žmogžudystės ir neteisingo apkaltinimo Oksfordo universitete – Kembridžo universitetas – taip pat tapo kietu riešutėliu mūsų komandoms.

Ketvirtąjame – Europos įgūdžių metų ture jau pasijutome protingesni. Daugiau mažiau žinojom, kiek procentų suaugusiųjų dalyvauja mokymuose, kaip turėtų mažėti skurstančiųjų kiekis ES ir koks yra Europos Sąjungoje santykis moterų ir vyrų, įgijusių IT specialybę. Bet tik DRAUGAI ir EINA SAU, pasirodo, nagrinėjo Harvardo universiteto sudarytą perspektyviausių specialybių dešimtuką. Užtai puikiausiai žinojom visi, koks paminklas pastatytas Utenoje defibriliatoriaus išradėjui D. Lownui ir ką „Paulig“ bendrovė pirmoji Europoje pradėjo rašyti ant pakuotės.

Rytų ir Vidurio Europos ture Pranciškų Skoriną atpažino tik AKADEMINIS POLITOLOGŲ KLUBAS, EKSTRYMAI ir EUROBOKŠTAI, kiti pamatė vietoje jo Donelaitį, Batorą, Mažvydą ar Mickevičių. Augustavo miestą atpažino daugelis, o Siesikų pilies – niekas. Becherovką maišėm su alumi ir romu (kažin, kas išeitų?), Ukrainos kontūrus atpažinome daugelis, nors buvo sumaišiusių ją su Šveicarija (žinoma, mes tik ir linkėtume Ukrainai tokios šviesios ateities). Ir kur atsirado danskeriai žinojom, ir laikrodžių muziejų Bratislavoje įspėjome. Aršių diskusijų sukėlė kepurės, kilusios nuo S. Batoro pavardės, pavadinimas,- bet galioti paliekame klausimo sudarytojo, istoriko B. Mašalaičio atsakymą. Na, ir Karolio tiltas Prahoje – visiems neblogai pažįstamas.

Štai taip su iššūkiais įveikėme trečiajį Europrotų žaidimą ir už savaitės susitiksime jau finale!