Kaunas aktyviai naudojasi ES struktūrinių fondų lėšomis, modernizuodamas įvairias sritis. Skirtingiems aplinkosaugos, infrastruktūros, energijos efektyvumo socialinės atskirties mažinimo, sveikatos, kultūros/turizmo prieinamumo gerinimo ir kt. projektams Kaune finansuoti vien 2014-2020 m. jau buvo išmokėta virš 214 mln eur. ES struktūrinių fondų lėšų, o iš viso mieste vykdomi 3795 projektai. Ar žinote, kiek įvairių sričių objektų yra atnaujinta pastaraisiais metais ES struktūrinių fondų lėšomis ir kaip tai įtakojo kauniečių gyvenimo kokybę? Pasidalinsime didžiausią europinių lėšų dalį gavusių projektų mūsų mieste pavyzdžiais.
Kauno arkikatedra bazilika, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Pažaislio kamaldulių vienuolynas, Bernardinų vienuolyno ansamblis pasitelkus ES paramą renovavo stogus, sutvarkė vidaus ir išorės aplinką sutvarkymas, atnaujino vitražus ir vargonus, restauravo svečių namus.
Tarpukario architektūros modernizmo perlas – kino teatras “Romuva” už daugiau nei 1 mln eurų ES struktūrinių lėšų atliko išorės ir vidaus tvarkybos darbus, įsigijo įrangos ir baldų.

Panaudojus beveik 2 mln eur parama Nacionaliniame Kauno dramos teatre restauruotas fasadas, vidinis kiemas, įsigyta nauja Didžiosios scenos apšvietimo, garso, įrengimų ir sinchroninio vertimo technologinė įranga.
Kauno valstybiniame muzikiniame teatre už beveik 5 mln eurų atnaujintos teatro scenos konstrukcijos, scenos mechanizacijos sistemos, garso ir meninio apšvietimo sistemos bei įsigyta ir sumontuota teatro veiklai reikalinga įranga. Išnaudojant šiuolaikinių technologijų teikiamas galimybes ir pasitelkiant interaktyvius sprendimus bus siūlomas įvairesnis ir novatoriškesnis spektaklių turinys, o edukacinių programų metu dalyviai galės naudotis LCD ekranais, kuriuose bus transliuojama vaizdinė informacija apie teatro meninę veiklą, spektaklius, teatro istoriją.
Įvertinus sergamumo onkologinėmis ligomis Lietuvoje padidėjimą beveik du kartus, (20 metų laikotarpyje ) modernizuota LSMU Kauno klinikų spindulinės terapijos bazė – įsigytas linijinis greitintuvas (4 600 000 eurų), spindulinės terapijos įranga pritaikyta modernioms spindulinės terapijos procedūroms, kurių metu užtikrinamas ypatingas jonizuojančios spinduliuotės pasiskirstymo organizme tikslumas.
Daugiau nei 5,5 mln eurų bus panaudota LSMU Kauno klinikoms įsigyjant medicininę ir diagnostinę įrangą, būtiną medicininės pagalbos teikimui pacientams nukentėjusiems nuo traumų ir kitų išorinių priežasčių lemtų sužalojimų.
Galvos smegenų kraujotakos ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui įsigyta nauja 2 detektorių angiografinė sistema, magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos aparatai (4 800 242 eurų) pagerins insultų diagnostiką, bus greičiau atliekami tyrimai, nustatant tikslią diagnozę, o galvos navikų gydymui įdiegta inovatyvi technologija – Gama peilis (7 700 000 eurų) naudojamas neuroonkologinių ir neurochirurgijos ligų gydymui.
Kauno m. savivaldybė virš 5 ,7 mln eurų panaudos 173 energetiškai efektyvių socialinių būstų įrengimui ar įsigijimui, 35 butus numatant pritaikyti neįgaliesiems.
1938 m. istorinėje Kauno Ąžuolyno parko teritorijoje įkurto Lietuvos zoologijos sodo, kuriame laikoma 222 gyvūnų rūšys, daugiau kaip 2000 individų ekspozicijų pagrindą sudaro dar sovietmečiu statyti voljerai, neužtikrinantys gyvūnų gerovės ir neatitinkantys reikalavimų. Iki 2023 m. birželio atnaujinti planuojamame zoologijos sode bus pastatytas Veterinarijos pastatas, egzotariumas su edukacinėmis erdvėmis/lauko voljerais bei gyvūnams skirti pastatai ir voljerai – tam bus panaudota ~11,5 mln ES lėšų.
Kauno viešasis transportas atnaujintas 49 žemagrindžiais troleibusais, kas užtikrina kokybiškesnių paslaugų teikimą miesto gyventojams bei mažina miesto oro taršą.
Apleistoje buvusioje Aviacijos gamyklos teritorijoje Aleksote už 4,6 mln eurų lėšomis planuojama nutiesti vietinių gatvių ir šaligatvių su dviračių takais tinklą, įrengti lietaus nuotekas, gatvių apšvietimo tinklus.
Atliekamas kapitalinis Kauno sporto halėje esančios infrastruktūros remontas, ją pritaikant konferencijų, mugių, koncertų, kultūros ir neformalaus švietimo veiklų vykdymui (4,6 mln eurų).
Įrenginėjamos 567 pusiau požeminių ir 64 antžemines konteinerių aikštelės (4,8 mln eurų). kurios pagerins atliekų atskiro rūšiuojamojo surinkimo galimybes, sumažins aplinkos taršą.
Vienu iš informacinės visuomenės skatinimo projektu (<3 mln eurų) Vytauto Didžiojo universitetas kuria 3 naujas elektronines viešąsias paslaugas – automatinę fonogramų transkribavimo tekstu paslaugą, automatinę dokumentų santraukų sudarymo paslaugą, tinkamos/norimos universiteto studijų programos pasirinkimo paslaugą ir modernizuoja automatinę rašybos klaidų taisymo paslaugą.

Daugiau nei 16 mln eur ES lėšų buvo panaudota Kaune nutiesiant ~ 35,15 km naujų vandens tiekimo tinklų suteikiant galimybę prisijungti 899 būstams Vilijampolės, Romainių, Aukštutinių Kaniūkų, Lampėdžių, Šilainių, Marvelės, Rokų, Zuikinės, Vaišvydavos, Amalių, Aleksoto, Panemunės gyvenamuosiuose rajonuose ir ~ 57,43 km nuotekų surinkimo tinklų (prisijungė 1.338 būstai), renovuojant daugiau nei 17 km senų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, valymo įrenginių rekonstrukcijai bei Paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijai ir plėtrai.
Tiesiant 870 km geležinkelio vėžę “RAIL Baltica” : Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis investicijos Baltijos regone viršys 5 mlrd. eurų. Tai bus pilnai elektrifikuota vėžė, su įrengtomis užtvaromis nuo triukšmo, spec. perėjomis gyvūnams, naujais krovinių terminalais, su maksimaliu 249 km/val. keleivinių, 120 km/val.krovininių traukinių greičiu,

Iki 2013 m. didžiausia ES parama Kaune buvo skirta :
• Kauno hidroelektrinės modernizavimui (kas leido 25 metams pratęsti eksploatavimo laiką, be to, surenkamos ir utilizuojamos Nemunu atkeliaujančios šiukšlės),
• “Žalgirio” arenos statybai,
• “Girstučio” kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcijai,
• Juozapavičiaus pr. rekonstrukcijai

Šiuo metu (2020 lapkričio 25 d, – gruodžio 4 d.) Kauno viešajojo transporto ekranuose pristatome trumpą informaciją apie didžiausią ES paramą gavusius Kauno projektus:

Iki 2013 m. didžiausia ES parama Kaune
2014-2020 m. ES parama Kaune

Remiantis LR finansų ministerijos duomenimis ir Eurostat duomenimis jau 2015 m. Lietuvos BVP, tenkantis 1 gyventojui, pasiekė 74 proc. ES-28 vidurkio. Verta prisiminti, kad 2004 m. šis rodiklis tesiekė 50 proc. ES vidurkio. Lyginant investuotas lėšas ir gautą ekonominę naudą, galima teigti, kad kiekvienas investuotas ES struktūrinės paramos euras iki 2016 m. jau atnešė 1,38 eurų grąžos. Šis investicijų grąžos rodiklis dar augs ir 2020 metais ir turėtų pasiekti 1,6 eurų.