Spalio 22 d. įvyko virtuali konferencija-diskusija „Europos žaliasis kursas: aktualijos ir perspektyvos”, kurią organizavo Kauno Europe Direct ir kolegijos Verslo fakulteto Vadybos ir teisės katedra.
Europos Žaliasis kursas – tai ES užsibėžtas tikslas iki 2050 metų tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu. Šio tikslo pasiekimui išmetamųjų teršalų kiekį iki 2030 m. reikėtų sumažinti bent 55 procentais, palyginti su dabar numatytais 40 procentų. Žaliasis kursas apima ne tik teršalų mažinimą, siekiant naudoti atsinaujinančią energetiką (pvz., vandenilis yra didelis energijos resursas, ES jau priimta strategija būtent jį panaudoti), ekologišką transportą, bet ir vystyti žaliosiomis technologijomis grįstą pramonę, namų ūkių energetinio efektyvumo gerinimą, efektyvų atliekų tvarkymą, biologinės įvairovės apsaugą, strategijas “nuo ūkio iki stalo” ir kt. ES imasi lyderio vaidmens inicijuodama teisės aktus ir veiksmus geresnio pasaulio, kuriame gyvename, – pradedant pastatais (Lietuvoje renovacija – didelė problema, o juk “išmetame” šilumą) ir baigiant mažiau taršiu transportu, – kūrimas.
Statistika rodo, kad išmetamųjų dujų kiekio mažinimas nemažino ekonomikos augimo. Net ir viena didžiausių teršėjų pasaulyje – Kinija paskelbė CO2 mažinimo tikslus (labai panašus kaip ir ES), tik dešimtmečiu vėliau. Apie tai kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė, pabrėždama, kad būtent Lietuvos rankose yra 2 svarbūs portfeliai šios srities sprendimų priėmime ES lygiu. Pranešėjos pradžioje užduotas klausimas klausytojams – kokiu ištekliu turtinga Lietuva, kuo negali pasigirti kitos Europos šalys,- susilaukė įvairių atsakymų: durpės, žvyras, vanduo, švarus oras. Teisingas atsakymas – požeminis vanduo, nes net kaimyninė Latvija naudoja Dauguvos vandenį.
Baltijos aplinkos forumo atstovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė ragino gamtą saugoti ne nuo žmonių, o su žmonėmis ir akcentavo atliekų tapimo ištekliais būtinumą. Kaip gi Lietuva atrodo europiniame teršalų mažinimo kontekste? Remiantis EK ataskaita Lietuvoje atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas turėtų padidėti ketvirtadaliu. Jei energetikos sektorius atrodo gerai, tai daug iššūkių siekiant ŠESD sumažinimo laukia Lietuvos pramonės ir ypač žemės ūkio sektorių (pabrėždama žemės ūkio poveikį klimatui pranešėja įvardijo tai kaip 10 papildomų vamzdžių Kuršių mariose), o kaip gerasis pavyzdys buvo įvardinta įmonė “Auga”. Sisteminė Lietuvos problema – prisiimamų įsipareigojimų valstybiniu lygiu nepaskirstymas sektoriams. Lektorė atkreipė dėmesį į kitų šalių patirtį – pvz., Helsinkyje reikšminga pinigų suma kasmet padalijama dalyvaujamosios demokratijos keliu (t.y., remiamos pilietinės aplinkosauginės iniciatyvos).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas Arūnas Malinovskis atkreipė dėmesį, kad visi norime gyventi patogiai, o pokytis dažnai reiškia grėsmę patogumui – ką dabar ir patiriame. Bet džiugu, kad vis daugėja aplinkai neabejingų piliečių, pagal pranešimų apie aplinkosauginius pažeigimus skaičių pernai Kaunas – vienas iš lyderiaujančių miestų. Vykstant investicijų bumui, ir nustatant įvykusius pažeidimus buvo pasidžiaugta, kad juos padariusios įmonės be jokių ginčų ir nelaukdamos protokolų imasi juos šalinti ir geranoriškai atlygina padarytą žalą aplinkai.
Puikų pilietinės iniciatyvos pavyzdį – Giedriaus Bučo (socialinė iniaciatyva “Kūrybos kampas 360) 1200 kilometrų bei 80 dienų trukmės žygio „Už švarią Lietuvą“ pamokas pristatė šios iniciatyvos atstovė bei instaliacijos „Vartojimo dėlionė“ koncepcijos autorė Laura Petruškevičiūtė. Pėsčiomis aplinkai neabejingų žmonių komandai einant aplink Lietuvą ir renkant mūsų vartojimo paliktas šiukšles – jos rūšiuojamos ir jomis pildoma šiuo metu Kauno Santakoje esanti instaliacija (kviečiame ją apžiūrėti iki lapkričio vidurio), kuri atvaizduoja Lietuvos kontūrus, pasitelkiant armatūrinius kubus ir dangą iš perdirbtų padangų. Jau dabar matyti, kokias atliekas mes daugiausiai paliekame gamtoje (statistika iki 2020-10-17): transporto priemonių atliekos (120.165 kg), plastikiniai buteliai (89.23 kg) ir rūkančiųjų atliekos (55.22 kg), o juk nuorūka gamtoje suyra tik per 30 metų.
Ekologė, VšĮ „Žaliasis taškas“ atstovė Vaida Griškevičienė taip pat ragino keisti požiūrį, nes atlieka yra ne šiukšlė, o tik mums nereikalingas daiktas, kurį kūrybiškai galime panaudoti dar kartą. Idealiausia atlieka – kurios nėra, o savartynas – didžiausias klimato kaitos įtakotojas. Kaip atsakingo vartojimo pavyzdžiai buvo pabrėžtas zero waste judėjimas ir dalinimosi ekonomika, vis labiau įsitvirtinanti ir Lietuvoje. Pranešėja pateikė daug atsakingo verslo ir meno pavyzdžių, kaip kūrybiškai yra panaudojamos atliekos : sulūžusias riedlentes perdirbant į automobilių interjero detales ir aksesuarus, iš nereikalingos tvirtos medžiagos – džinso kuriant paveikslus, susidėvėjusias padangas panaudojant krėslų gamyboje; netgi, puikus “Adidas” pavyzdys – parduota 1 milijonas sportinių batelių, pagamintų iš perdirbto plastiko, surinkto vandenynuose. Lektorė konferencijos dalyviams dar pravedė ir virtualų protmūšį Europos žaliojo kurso tema, kuriame geriausius rezultatus pademonstravo kolegijos studentė Mintarė Mencaitė.
Renginio nuotraukos